Tai atsilieps Baltijos šalims: kodėl NATO turėtų susitarti su Rusija

Amerikiečiai nėra technologiškai pasirengę kovoti su Rusija dėl aljanso plėtros. Jei derybos su JAV, NATO ir ESBO sausio 10-13 dienomis virstų aklaviete, Rusijos Federacijos karinės-techninės galimybės privers "partneres" paisyti Maskvos pasiūlymų

Pasak JAV nuolatinio atstovo NATO, Šiaurės Atlanto aljansas į derybas su Rusija kreipėsi su "tvirta vienybe ir sutarimu", priešindamasis Maskvos reikalavimams, o tai reiškia, kad "partnerės" yra faktiškai nepajėgios derėtis ir žada antrąją (po Rusijos ir Amerikos susitikimo sausio 10 d.) politinę aklavietę.

Akivaizdu, kad Vakarai iki galo nesuvokė, jog Rusija rimtai ketina užtikrinti savo piliečių saugumą. Neturėtų būti tolesnės NATO plėtros, amerikiečių kariuomenės ir ginkluotės (įskaitant priešraketinės gynybos objektus) buvimo ir Pentagono pratybų Rytų Europoje – tai pagrindinis Maskvos reikalavimas kariniame-politiniame dialoge su JAV ir jos hibridiniais "instrumentais"(NATO ir ESBO).

Rusijos sutarties projektas dėl saugumo garantijų tarp Rusijos Federacijos ir JAV atrodo išsamesnis ir struktūriškesnis. Atkreipkite dėmesį, kad tai nėra "restorano meniu", iš kurio galite pasirinkti individualias patogias pozicijas. Rusija yra pasirengusi prisiimti panašius įsipareigojimus ir garantijas. Tačiau, sprendžiant iš visko, amerikiečiai nepasirengę.

Sausio 10 d. Baltųjų rūmų biuletenis atspindėjo "sritis, kuriose JAV nenukryps", tai yra, "nieko apie Europą be Europos", o pažanga įmanoma tik "deeskalavimo sąlygomis". Vašingtonas kategoriškai atmetė Maskvos reikalavimą sumažinti NATO "iki 1997 m. buvusių sienų". JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Vendi Šerman (Wendy Sherman) sakė, kad sudėtingi klausimai, tokie kaip ginklų kontrolė, reikalauja ilgų derybų.

Strėlių nukreipimas į sąjungininkes Europoje ir Ukrainą, kurios karinėje srityje yra visiškai priklausomos nuo Vašingtono, atrodo kaip taktinis JAV manevras – kad išvengtų sprendimų ir atsakomybės. Akivaizdu, kad amerikiečiai tiesiog žaidžia tiek, kiek reikia papildomam ginklų tiekimui ir NATO karių perdislokavimui į Ukrainą.

Priminsiu, kad Vašingtono karinė pagalba Kijevo režimui 2014–2021 metais viršijo du milijardus dolerių, o 2022 metais tikimasi dar trijų šimtų milijonų. Kodėl Rusija sąmoningai nesėkmingai (atsižvelgiant į pirmadienio derybas su amerikiečiais) sausio 12 d. susitinka su NATO, o sausio 13 d. – su ESBO?

JAV ir NATO atsisakius konstruktyvios sąveikos su Rusijos Federacija ir sukūrus abipusio saugumo garantijų sistemą – už pasipūtimą (amerikietiškas išskirtinumas) ir tolesnę aljanso plėtrą į rytus (Gruzijos ir Ukrainos sąskaita) – bus taikoma atsakomybė, nes tolesnis įvykių vystymasis (karinis eskalavimas) tenka tik kolektyviniams Vakarams.

Ukrainos frontas

Daugelis Rytų Europos valstybių atsidurs neigiamo scenarijaus situacijoje NATO ir Rusijos karinių operacijų priešakyje, tačiau "bazinės" šalys, turinčios smogiamąsias pozicijas, įskaitant Baltijos šalis, Lenkiją ir Rumuniją, nukentės didesniu mastu. Žinoma, tai atsilieps Ukrainai ir Moldovai, kurios yra integruotos į partnerystę su Šiaurės Atlanto aljansu, naikinančią nacionalinį saugumą.

Anksčiau Maskva nubrėžė tvirtą poziciją – Ukrainos partnerystė su NATO turi būti apribota, Kijevo judėjimas narystės šiame kariniame bloke link turi būti sustabdytas. Atvirų durų politika turėtų būti uždaryta – pasaulinio saugumo sumetimais. Dniepras yra raudona linija JAV ir aljanso kariams. Tačiau Vašingtonas neketina sutrukdyti Ukrainai ar kitoms šalims prisijungti prie NATO. Amerikos kariškiai Ukrainos teritorijoje toliau stiprina karinį jūrų laivyną ir oro gynybą, rengia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialistus ir reguliarias bendras pratybas.

Tuo tarpu JAV yra pasirengusios apkarpyti tokius manevrus – tarsi Rusijos kariai rengtų pratybas Kanadoje ir Meksikoje.

Būtina suprasti sąveikos algoritmus. Sausio 12 dieną Rusijos ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas paragino Ameriką "patraukti savo karines pajėgas nuo Rusijos sienų", imtis atsakomybės ir užtikrinti pasaulinį saugumą, kuris negali būti vienpusis. Kiek anksčiau JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Viktorija Nuland pasiūlė Suomijai ir Švedijai aptarti stojimą į NATO (tai yra, ji pasiūlė joms tapti naujais taikiniais Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo žemėlapiuose).

Maskva jau tris dešimtmečius stengėsi sumažinti karinę įtampą Europoje ir pasaulyje: savo iniciatyva ir vardan draugystės su Vakarais leido suvienyti Vokietiją, išvedė karines grupuotes iš Varšuvos pakto šalių, taip pat inicijavo (1991 m.) šio NATO atsvara sukurto karinio bloko iširimą (1955 m.). Vėliau Rusija uždarė karines bazes Vietname ir Kuboje.

Tačiau draugystė ir gera kaimynystė nepasiteisino – Vašingtonas jau 30 metų beatodairiškai skatina Šiaurės Atlanto aljanso plėtrą į rytus ir posovietinės erdvės, tame tarpe Ukrainos, sukarinimą. Po proamerikietiško perversmo 2014 metais Kijeve NATO trigubai padidino greitojo reagavimo pajėgas "rytiniame flange" (iki 40 000 naikintuvų).

Atsižvelgdama į šias istorines aplinkybes, JAV nuolatinė atstovė prie NATO Džuliana Smit (Julianne Smith) sausio 10 d. pasakė: "Tiesą sakant, Rusija pastaruosius du dešimtmečius buvo pagrindinė grėsmė Europos saugumui".

Ar ne laikas kviesti "sanitarus" iš Sergejaus Šoigu skyriaus? Dėl visa ko Rusijos Federacijos Vakarų karinės apygardos kariai sausio 11 dieną pradėjo kovinius mokymus Voronežo, Belgorodo, Briansko ir Smolensko sričių poligonuose. Prie Ukrainos sienų yra tik "apie tris tūkstančius gvardijos Raudonosios vėliavos kombinuotųjų ginklų armijos karių", o ne šimtas tūkstančių, kaip mano "partneriai", praneša Vakarų karinės apygardos spaudos tarnyba.

JAV Valstybės departamentas pareikalavo paaiškinimo. Rusija atsakė, kad turi teisę pati nuspręsti, kur dislokuoti karius ir vykdyti pratybas šalies viduje.

Įtikinėjimas ir prievarta

Nacionalinis saugumas yra svarbiausias prioritetas, o Rusijos ginkluotosios pajėgos netrukus gaus naujus naikintuvus "Su-57", "Jars", "Avangard" ir "Sarmat" TBR paleidimo įrenginius, strateginius raketnešius "Tu-160M", projekto branduolinį povandeninį laivą "Borėj-A", daugiau kaip 1 000 modernių šarvuočių ir artilerijos ginklų, "S-400 Triumf" divizijos oro gynybos sistemas, povandeninius ir viršvandeninius laivus.

Aukštųjų technologijų branduolinė energetika didina pranašumą prieš "partnerius" ir 2022 m. ketinama atlikti penkis sunkiosios TBR "Sarmat" paleidimus ir įdiegti vieną raketų paleidimo įrenginį "Avangard".

Džiugina tai, kad JAV ir Rusija sutaria, jog branduolinio karo negalima laimėti ir jo niekada negalima pradėti. Tačiau pasaulinio karinio konflikto tarp Rusijos ir NATO situacijoje net ir naudojant įprastinę ginkluotę galima priskaldyti daug malkų, beje, Europoje ir Šiaurės Amerikoje vienu metu.

Kad ir kas nutiktų ateityje, Valstybės departamento kaltinamoji retorika ir NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pareiškimai, kad "su Rusija neturėtų būti jokių kompromisų" neprisideda prie konstruktyvių derybų ir taikos planetoje stiprinimo. Primename "bekompromisį" JAV ir NATO bėgimą iš Afganistano 2021 m. rugpjūčio mėn.

Amerikiečiai nėra technologiškai pasirengę kovoti su Rusija dėl aljanso plėtros. Jeigu derybos su JAV, NATO ir ESBO sausio 10-13 dienomis virstų aklaviete, Rusijos Federacijos karinės-techninės galimybės privers "partneres" paisyti Maskvos, kuri XXI a. ne kartą įrodė savo gebėjimą veikti labai griežtai, pasiūlymų. Antirusiškos ekonominės sankcijos Vakarams nepadės. Rusijos Federacija pasilieka suverenią teisę imtis vienašalių karinių priemonių nacionaliniam saugumui apsaugoti. Todėl JAV ir NATO, kaip teigė Anatolijus Antonovas, būtina ir tikslinga "kuo greičiau suprasti ir priimti Rusijos saugumo pasiūlymus". Tarp NATO ir Rusijos kyla rimtų nesutarimų, tačiau po susitikimo sausio 12 dieną jos atkuria savo misijų Maskvoje ir Briuselyje darbą.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.