Genetikai paneigė vieną iš Darvino teorijos nuostatų

Mokslininkai paneigė evoliucijos teorijos tezę apie augalų DNR mutacijų atsitiktinumą

VILNIUS, sausio 16 — Sputnik. Vokietijos ir JAV mokslininkai įrodė, kad DNR mutacijos, dėl kurių evoliucionuoja organizmai, nėra atsitiktinės. Pagal Darvino evoliucijos teoriją, mutacijos įvyksta atsitiktinai, o tada įsitvirtina tos iš jų, kurios suteikia tam tikrų pranašumų. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale "Nature".

Mutacijos atsiranda, kai DNR po pažeidimo neatsigauna ankstesnės formos, o sukuria naują variantą.

"Mes visada laikėme mutacijas augalų genome atsitiktinėmis, — Kalifornijos universiteto Deiviso pranešime spaudai cituojami pirmojo straipsnio autoriaus, augalininkystės katedros docento Grėjaus Monro žodžiai. — Pasirodo, kad mutacijos yra visai ne atsitiktinės ta prasme, kad jos atneša naudą augalui. Tai visiškai naujas požiūris į mutaciją".

Per trejus tyrimo metus autoriai atliko šimtų Arabidopsis thaliana augalų — nedidelės piktžolėtos gėlės, genetikų laikomos pavyzdiniu augaliniu organizmu dėl santykinai mažo genomo, turinčio apie 120 milijonų bazinių porų, — DNR sekvenavimą. Palyginimui: žmogaus genome yra maždaug trys milijardai bazinių porų.

Darbas buvo atliktas Makso Planko vystymosi biologijos institute Vokietijoje, kur mokslininkai egzempliorius augino saugomoje laboratorijos aplinkoje, kas leido augalams su defektais, kurie, galbūt, neišgyventų gamtoje, išgyventi kontroliuojamoje erdvėje.

Sekvenavimas atskleidė daugiau nei vieną milijoną mutacijų, tarp kurių mokslininkai nustatė neatsitiktinį dėsningumą, kuris prieštarauja evoliucijos teorijos tezei apie mutacijų atsitiktinumą. Jie nustatė, kad genomo regionuose, atsakinguose už ląstelių augimą ir genų ekspresiją, mutacijos įvyksta labai retai.

"Biologiškai svarbiausios genomo sritys yra apsaugotos nuo mutacijų. Šiuose regionuose DNR pažeidimų atstatymas vyksta ypač efektyviai, — paaiškina tyrimo vadovas, Makso Planko instituto mokslinis direktorius Detlefas Feigelis. — Augalas sukūrė būdą apsaugoti svarbiausias savo vietas nuo mutacijų. Tai įdomu, nes galėtume panaudoti šį atradimą, kad sugalvotume, kaip apsaugoti žmogaus genus nuo mutacijų.

Autoriai nustatė, kad tai, kaip DNR yra apsivyniojusi aplink baltymus, rodo, ar tam tikras genas mutuos, ar ne.

"Tai reiškia, kad galime numatyti, kurie genai labiau linkę mutuoti", — priduria mokslininkas.

Tyrėjai tikisi, kad šios žinios padės selekcininkams, kurie pasikliauja genetine variacija, kad užaugintų geresnius derlius, taip pat leis ateityje gydyti ligas, kurias sukelia mutacijos, tame tarpe vėžį.