Jungtinėse Valstijose apibendrino pirmuosius Džo Baideno prezidentavimo metus

Pažymima, kad dabartiniam JAV vadovui pavyko įtikinti savo piliečius, jog jam pavyko "sugrąžinti" Ameriką, sutelkus aplink save demokratus ir respublikonus ir išvedus šalį iš koronaviruso ir nutraukiant dviprasmišką jo pirmtako palikimą

VILNIUS, sausio 20 — Sputnik. Lygiai prieš metus demokratas Džo Baidenas prisiekė ir tapo JAV prezidentu. Jo inauguracijos procesas vyko ekstremaliomis sąlygomis — prieš pat inauguraciją pralaimėjusio Donaldo Trampo rinkimų šalininkai šturmavo Kapitoliijų, kai ten buvo patvirtinti balsavimo rezultatai. Tuo tarpu šalyje jau siautė koronaviruso pandemija, o šalies ekonomika rodė didžiausią nuosmukį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Tada Baidenui pavyko įtikinti savo piliečius, kad jam pavyko "sugrąžinti" Ameriką, sutelkus aplink save demokratus ir respublikonus, išvedus šalį iš koronaviruso ir nutraukdamas dviprasmišką jo pirmtako palikimą. Tačiau po metų Amerikos visuomenė yra labiau susiskaldžiusi nei anksčiau, pandemija nebuvo sutramdyta, o Demokratų partija rimtai svarsto, ar laikas 2024-aisiais ieškoti kuo pakeisti dabartinį prezidentą.

Tik nedaugelis galėjo tikėtis, kad po 12 mėnesių prezidento pareigose Baidenas tiesiogine prasme bus priverstas kovoti už savo politinį egzistavimą. Tačiau reguliariai atliekami tyrimai liudija būtent tai — 46-ojo JAV prezidento populiarumas kas mėnesį nuolat mažėja. CBS News sausio mėnesį atliktos apklausos duomenimis, pritarimo Baidenui reitingas nukrito iki 44%, o Quinnipack universitetas paskelbė dar labiau pražūtingą statistiką — 33%. Tačiau problema neapsiriboja ir tuo.

Sociologijos tarnybos "Gallup" atlikto tyrimo duomenimis, 2021 metų pirmąjį ketvirtį 49% amerikiečių palaikė Demokratų partiją, 40% — respublikonus. Tuo tarpu iki trečiojo ketvirčio jų reitingai buvo beveik vienodi, o ketvirtąjį ketvirtį demokratams liko tik 42%, o respublikonus palaikė — 47%. Toks nuviliantis rezultatas rodo ne tik prezidento, bet ir visos jo partijos populiarumo kritimą, sukeldamas pagrindo nerimauti dabartinei administracijai ir adrenalino jos oponentams per tarpinių Kongreso išvadų metus.

"Baideno populiarumo reitingas smunka. Po pirminės sėkmės, kurią lydėjo milžiniško infrastruktūros įstatymo priėmimas, viskas pablogėjo. Viena iš priežasčių buvo chaotiškas JAV pasitraukimas iš Afganistano. Kita — Baltųjų rūmų nuvertinimas dešiniųjų galių pajėgų", — RIA Novosti sakė istorijos profesorius Hiustono universiteto profesorius istorikas Geraldas Hornas. Mokslininkas mano, kad tokia dinamika nieko gero nežada nei pačiam Baidenui, nei visai tarptautinio saugumo architektūrai, turint omenyje karingus Trampo ir jį palaikančių politikų šūkius.

Vargu ar kas nors ginčytųsi, kad Baidenui kaip valstybės vadovui nepasisekė. Taigi 2021 metų pirmąjį pusmetį jis užsitikrino 1,9 trilijono USD vertės priemonių paketą, skirtą šalies ekonomikai atgaivinti COVID-19 kontekste. Kitas akivaizdus pasiekimas — gyventojų skiepijimas: šiandien apie 75% suaugusiųjų amerikiečių yra visiškai pasiskiepiję nuo koronaviruso, o pačios JAV yra didžiausia tarptautinė vakcinų donorė. Kalbėdami apie Baideno sėkmę, ekspertai nepamiršta paminėti ir jo ambicingo nacionalinės infrastruktūros plėtros plano, kurio vertė viršija 1 trilijoną dolerių.

Tuo tarpu toli gražu ne visas pareigas einančio prezidento įstatymų leidybos iniciatyvas vainikavo sėkmė. Taigi beprecedenčių investicijų į socialinę sferą ir kovos su klimato kaita programa "Build back better" ("Atkursime geriau, nei buvo") gruodžio pabaigoje prarado paramą Senate. Ir dėl to kalta ne tik dramblio partija, bet ir savųjų "išdavikai", pirmiausia demokratas senatorius Džo Mančinas. Pastarasis, nepaisant Baideno bandymų jį įtikinti asmeniškai, ne kartą leido suprasti, kad šį planą laiko žlugdančiu šaliai. Ir vien Mančino užtenka, kad projektas būtų paskandintas dėl balsų lygiaus Senate.

Tas pats pasakytina ir apie mėgstamiausią Baideno mintį — jo rinkimų reformą, kuri, be kita ko, skirta sustabdyti rinkimų procedūrų griežtinimą valstijų lygmeniu. Įstatymo projektas numato galimybę balsuoti paštu ir išankstinį balsavimą, tam pritaria prezidentas. Tačiau respublikonų mažuma nepritaria Baltųjų rūmų nuomonei, valstybės vadovo iniciatyvoje įžvelgianti bandymą perimti rinkimų kontrolę. Balsavimas dėl šios reformos vis dar atidedamas.

Prieš 40 metų rekordus pasiekusi 6,2–6,8% infliacija kartu su pandemija ne tik demoralizuoja amerikiečius, bet ir tampa kliūtimi šalies ekonomikos atsigavimui. Gyventojai nepatenkinti brangstančiais tiek maisto produktais, tiek benzinu, kuris dabar kainuoja apie 3,30 USD (2020 metais jo vidutinė kaina siekė 2,5 USD). Atsižvelgdama į tai, Baideno administracija praėjusių metų pabaigoje "atidarė" strategines naftos atsargas, paskelbusi apie 50 mln. barelių išleidimą iš rezervo.

"Plačiai manoma, kad Baideno administracija patyrė didelę nesėkmę. Ir kai kuriais atžvilgiais toks suvokimas yra teisingas: šalį vis dar slegia koronaviruso baimė, didelė dalis gyventojų ir toliau susiduria su ekonominiais sunkumais, užsienio politikos krizės paaštrėjo", — komentavo Amerikos politikos apžvalgininkas Semas Huseinis. Analitikai mano, kad dėl 12 mėnesių trukusio demokratų valdymo nesėkmės jie pralaimės lapkritį vyksiančiuose vidurio kadencijos rinkimuose ir Atstovų rūmuose, ir Senate.

Baideno kritika tiek iš respublikonų, tiek iš kolegų partijos narių sustiprėjo netrukus po karių išvedimo iš Afganistano, nors pačioje Amerikoje tai, priešingai nei vidaus problemos, netapo pagrindine nepasitenkinimo prezidentu priežastimi. Staigus Talibano * (judėjimui taikomos JT sankcijos už teroristinę veiklą) proveržis netikėtai privertė JAV skubiai atsisakyti savo ginklų, įrangos ir net sąjungininkų tarp vietos gyventojų Afganistane. Niūrus pėdsakas lydėjo iš šalies bėgančią amerikiečių kariuomenę šokiruojančiais kadrais, kuriuose nukrito prie JAV transporto lėktuvo važiuoklės prilipę afganai.

Apskritai, daugelyje sričių Baideno užsienio politika mažai skiriasi nuo jo pirmtako. Taigi jis ir toliau laikėsi griežtos pozicijos prieš Kiniją, pagrįsdamas ją kaltinimais dėl žmogaus teisių pažeidimų r ekonominės manipuliacijos. Baltųjų rūmų vadovas taip pat išlaikė požiūrių į Rusiją tęstinumą, manydamas, kad ji siekia pakirsti NATO vienybę ir kištis į JAV Europos partnerių reikalus. Prabėgusi Rusijos ir Amerikos diplomatijos savaitė Ženevoje, Vienoje ir Briuselyje, nors ir nesibaigė nesėkmingai, kol kas neleidžia tikėtis diplomatinio tebesitęsiančios saugumo krizės Europoje sprendimo.

Amerikos instituto Vašingtone profesorius Piteris Kuznikas mano, kad būtina aiškiai atskirti Baideno pasiekimus vidaus ir užsienio politikoje.

"Vidaus fronte jis viršijo mano lūkesčius ir patvirtino gana progresyvią darbotvarkę. Užsienio politikos fronte jis mane labai nuvylė. Baidenas pasinaudojo bloga situacija, kurią paveldėjo iš Trampo — ir daugeliu atžvilgių ją dar labiau pablogino", — sakė jis. Mokslininkas paaiškino, kad Baideno vadovaujamos JAV yra arčiau karo su Rusija pradžios nei bet kada per pastaruosius 60 metų.

"Tuo tarpu žmonės labiau susirūpinę dėl branduolinio karo, nei per kelis dešimtmečius, — pridūrė Kuznikas. — Kinija Ankoridže atsisuko prieš JAV, o (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas daro tą patį dėl situacijos su Ukraina, NATO ir Rusijos saugumu. Tikimybė pradėti karą dėl įtampos aplink Taivaną ir Ukrainą gerokai išaugo. Baidenas parodė, kad tai supranta, bet atrodo, kad jis nežino, kaip sumažinti įtampą.

*Judėjimui taikomos JT sankcijos už teroristinę veiklą