NATO paskelbė apie pasirengimą suteikti pagalbą Ukrainai

NATO generalinis sekretorius pareiškė, kad Rusija sumokės didelę kainą, jei aplink Ukrainą kiltų eskalacija

VILNIUS, sausio 29 — Sputnik. NATO yra pasirengęs užmegzti dialogą su Rusija dėl padėties aplink Ukrainą, tačiau eskalavimo atveju privers "sumokėti aukštą kainą", interviu Italijos laikraščiui "La Stampa" sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

"Esame pasirengę pradėti dialogą su Rusija. Ginkluotas konfliktas niekam nereikalingas. Politinio sprendimo atveju naudos turėsime visi", – sakė jis.

Nepaisant to, aljansas yra "pasiruošės blogiausiam", pridūrė generalinis sekretorius.

"Jei Rusija dar kartą panaudos jėgą prieš Ukrainą, ji turės sumokėti didelę kainą per ekonomines ir politines sankcijas. Suteiksime Ukrainai pagalbą, kad palaikytume jos teisę į savigyną, ir, žinoma, esame pasirengę ginti visus sąjungininkus, jei būtina", – pareiškė jis.

Stoltenbergo teigimu, jei Rusija tikisi sumažinti NATO buvimą prie savo sienų, ji pasieks priešingą rezultatą.

"Agresijos atveju ir šį kartą atsiųsime daugiau pajėgų", – pabrėžė generalinis sekretorius.

Jis įsitikinęs, kad visi sąjungininkai bloke bus vieningi savo veiksmuose prieš Rusiją.

"Man svarbu, kad visi sąjungininkai visiškai įgyvendintų sutartas sankcijas ir prireikus nuspręstų įvesti naujas", – apibendrino Stoltenbergas.

Pastaraisiais mėnesiais santykiai tarp Rusijos ir Vakarų dar labiau įtempti, o padėtis aplink Ukrainą paaštrėjo. Vašingtonas ir Briuselis kaltina Maskvą ruošiantis "invazijai", sakydami, kad Rusijos karinės pajėgos telkiamos prie sienos su kaimynine valstybe. Atsižvelgdamas į tai, Šiaurės Atlanto aljansas stiprina savo pajėgas Rytų Europoje. Visų pirma sausio 24 dieną pranešta apie danų fregatos perkėlimą į Baltijos jūrą ir keturių danų naikintuvų perkėlimą į Lietuvą, ispanų laivų ir olandų naikintuvų – į Bulgariją, taip pat apie galimą prancūzų dalinių išsiuntimą į Rumuniją.

Maskva atmeta visus kaltinimus, pabrėždama, kad perkelia kariuomenę savo teritorijoje. Rusija taip pat primena, kad Ukraina nesilaiko Minsko susitarimų, numatančių paliaubas ir sunkiosios ginkluotės atitraukimą iš kontaktinės linijos. Dabar Kijevas yra sutelkęs pusę kariuomenės personalo pasienyje su nepripažintomis DLR ir LLR ir reguliariai jas apšaudo.

Kremlius ir Užsienio reikalų ministerija ne kartą pabrėžė, kad "agresijos" istorijų tikslas yra suburti užsienio grupuotę prie Rusijos sienų. Be to, jie aiškino, kad pagrindinė eskalavimo Ukrainoje priežastis – JAV ir NATO veiksmai, kurie ten siunčia karo instruktorius, ginkluotę ir techniką, padidina pratybų skaičių, taip stumdami Kijevą į karines avantiūras.

Praėjusių metų pabaigoje Maskva Briuseliui ir Vašingtonui perdavė dokumentų projektus dėl saugumo garantijų. Kremlius primygtinai reikalauja nutraukti bloko karinį bendradarbiavimą su posovietinėmis šalimis, atsisakyti kurti bazes jų teritorijoje, apriboti smogiamųjų ginklų dislokavimą prie Rusijos sienos, išvežti iš Europos amerikiečių branduolinius ginklus ir neplėsti NATO į rytus.