Mokslininkai atskleidė daugiau nei 5 tūkst metų senumo metalinių vamzdžių paslaptį

Anksčiau ekspertai siūlė, kad vamzdžiai, aptikti 1897 metais Šiaurės Kaukaze ir dabar saugomi Sankt Peterburge, galėjo būti naudojami kaip baldakimo laikiklis laidotuvių procesijai arba tarnauti kaip skeptras

VILNIUS, sausio 30 — Sputnik. Grupė Rusijos mokslininkų išsiaiškino, kam buvo naudojami daugiau nei penkių tūkstančių metų senumo metaliniai vamzdžiai, kurie buvo aptikti 1897 metais Šiaurės Kaukaze Maikopo pilkapiuose, praneša"The Guardian" su nuoroda į straipsnį moksliniame žurnale "Antiquity".

Specialistai teigia, kad aštuonios plonasienės auksinės ir sidabrinės ilgesnės nei metro vamzdžiai, rasti didiko kape, gali būti seniausi pasaulyje išlikę gėrimo šiaudeliai.

Artefaktai, kurie dabar saugomi Ermitaže (Sankt Peterburge), datuojami IV tūkstantmečiu prieš mūsų erą. Keturi vamzdžiai papuošti jaučio figūrėlėmis.

Anksčiau ekspertai siūlė, kad vamzdžiai galėjo būti naudojami kaip baldakimo laikiklis laidotuvių procesijai arba tarnauti kaip skeptras. Tačiau dabar jie išsiaiškino, kad greičiausiai juos naudojo, kad gertų alų iš didelio ąsočio.

Mokslinio darbo autoriai remiasi Irano ir Irako antspaudais, datuojamais penktuoju — ketvirtuoju tūkstantmečiu prieš mūsų erą. Juose vaizduojami žmonės, kurie naudoja šiaudelius, kad gertų. O trečiajame tūkstantmetyje prieš mūsų erą Mesopotamijos mene buvo populiarūs siužetai puotos tema. Menininkai dažnai vaizdavo "pokylių scenas, kur žmonių grupės taip pat gėrė per ilgus vamzdžius".

"Taigi Maikopo pilkapyje rastas aštuonių vamzdžių rinkinys gali būti puotos atributika ir buvo skirtas aštuonių žmonių kompanijai. Jie sėdėjo ir gėrė alų iš didelio ąsočio, rasto kape", — rašo autoriai.

Straipsnyje ekspertai teigia, kad ant vieno šiaudelio galo aptikti miežių pėdsakai. Tačiau tai neįrodo šimtu procentų, kad gėrimas buvo alus. Jie taip pat pažymi, kad šventė buvo svarbi laidotuvių apeigose, o asmuo, su kuriuo buvo palaidoti vamzdžiai, turėjo aukštą socialinį statusą.