Ginklų pristatymas į Donbasą. Ar Rusija traukiasi iš Minsko susitarimų?

Ukraina kaupia karinį arsenalą kontaktinėje Donbaso linijoje, ir kuo daugiau kaupsis, tuo didesnė tikimybė, kad šis arsenalas sprogs

"Paukštis atskrido" — tokia fraze Ukrainos gynybos ministras Aleksejus pastaruoju metu pradeda ir užbaigia savo darbo savaites. Tik sausio 22–28 dienomis jis atsiskaitė apie keturių tokių "paukščių", kaip jis vadina amerikiečių karinio transporto lėktuvus, atvykimą, pilnai prikrautų mirtinų ginklų ir šaudmenų. Kiekviename iš jų yra daugiau nei 80 tonų karinių krovinių, kurių tikslas — nužudyti, rašo RIA Novosti autorius Vladimiras Kornilovas.

Be JAV, vis aktyviau ginklus į Ukrainą siunčia Didžioji Britanija, Turkija, Lenkija, Lietuva ir kitos NATO šalys. Formali priežastis: "sutramdyti Rusijos agresiją", kurią patys Vakarai ir sugalvojo. Ukraina štai, nuolat dėkodama NATO globėjams už mirtiną pagalbą, vis labiau suvokia šios mitinės "grėsmės" vyniojimo pavojų. Kaip taikliai pasakė Rusijos URM vadovas Sergejus Lavrovas, "dabar amerikiečiai taip atvirai ir ciniškai pradėjo panaudoti Ukrainą prieš Rusiją, kad to išsigando pats Kijevo režimas".

This time the 4th bird delivered 81 tons of ammunition of various calibers to Ukraine. Next week we are waiting next 🇺🇸 planes with military-technical assistance to strengthen 🇺🇦 defense capabilities! 🇺🇦🤝🇺🇸@WhiteHouse @congressdotgov @USEmbassyKyiv @UKRintheUSA @DeptofDefense pic.twitter.com/FkUqJGzXFm

— Oleksii Reznikov (@oleksiireznikov) January 28, 2022

Tuo pačiu metu visi supranta, kad šie ginklai bus naudojami Donbase, kur Ukrainos ginkluotosios pajėgos toliau apšaudo civilius gyventojus ir vykdo provokacijas. Po šios frazės dažniausiai pasigirsta pikti Vakarų žurnalistų ir ekspertų šūksniai: "Visa tai Rusijos dezinformacija!" Pavyzdžiui, laikraštis "The Times" redakcijos skiltyje su būdinga antrašte "Nubausti Putiną" rašo: "Iš tikrųjų ginklas yra gynybinis. Iš JAV tiekiamos prieštankinės raketos "Javelin" nebus naudojamos, jei Rusijos tankai bus laikomi už Ukrainos ribų".

Norėtųsi šios rubrikos autorių paklausti: prieš ką Ukraina jau praėjusių metų lapkritį panaudojo tokio tipo ginklus Donbase? Kartu norisi priminti, kaip amerikiečiai prisiekė, kad "Javelins" iš viso neatsidurs šiame regione ir bus saugomi Vakarų Ukrainoje, toliau nuo mūšio zonos. Kai tik pirmoji šių raketų partija atkeliavo iš JAV, JAV Valstybės departamento specialusis atstovas Ukrainoje Kurtas Volkeris (Kurt Walker) ne kartą patikino, kad "tai yra būtent gynybiniai ginklai, ne atakai ir ne naudojimui konflikto linijoje". Ir štai prašom — Ukrainos televizija su džiaugsmu demonstruoja kadrus, kaip Donbase naudojami "Javelins". Labai parodomoji istorija, paaiškinanti, kodėl negalima pasitikėti amerikiečių žodžiu. Dabar jie prieštaraus: "Bet kas tas Volkeris? Juk niekas nedavė raštiškų garantijų, kad Donbase nebus panaudotos amerikietiškos raketos".

Kalbant apie "išskirtinai gynybinius ginklus", kuriais NATO dabar tiesiogine to žodžio prasme kemša Ukrainą, Vakarų politikai atvirai gudrauja. Puolamieji bepiločiai, jau aktyviai naudojami Ukrainos konflikto zonoje, ar snaiperiniai šautuvai negali būti priskirti prie "gynybinių" ginklų, tačiau jie taip pat tiekiami. Be to, Vakaruose niekam gėdos nedaro tai, kad liūto dalį šių ginklų dislokuoti, o juo labiau naudoti karo zonoje Donbase draudžia Minsko susitarimai. Juk tik Rusija turėtų laikytis šio dokumento. Sprendžiant iš amerikiečių pareiškimų logikos, Kijevas to daryti visai neprivalo. Taip pat NATO šalys, kurios, nepaisydamos "Minsko-2" reikalavimų, Ukrainos teritorijoje laiko nuolatinius savo karo instruktorių kontingentus.

O mes gi žinome, kad "ant sienos kabantis ginklas" (o šiuo atveju tūkstančių tūkstančiai ginklų) anksčiau ar vėliau turi iššauti. Ukraina savo puolamąsias pajėgas kaupia konflikto zonoje, arti ne tik fronto linijos, bet ir Rusijos sienos — ir gali jas panaudoti bet kurią akimirką. Jos pumpavimas vakarietiškais ginklais didina pagundą "Donecko problemą" spręsti ginkluota jėga. Ir tai, žinoma, negali nekelti nerimo Rusijai, kuri yra taikaus ginčo sprendimo garantas.

Iš to — ir partijos "Vieningoji Rusija" Generalinės tarybos sekretoriaus Andrejaus Turčakos pasiūlymas pradėti oficialius "tam tikrų rūšių ginklų pristatymus" į Donecko ir Luhansko liaudies respublikas. Akivaizdu, kad šis pasiūlymas buvo pateiktas ne siekiant paaštrinti konfliktą Donbase. Tai — atsakomoji priemonė, reaguojant į didėjantį ginklų tiekimą Ukrainai, tik bandymas sulaikyti Vakarus nuo šio mirtino srauto didinimo.

Tačiau kaipgi pasipiktino Vakarų analitikai ir jų ukrainiečiai globotiniai! "Siūlymai tiekti ginklus į vadinamąsias liaudies respublikas yra itin pavojingas žingsnis ir šiuo metu paskutinis dalykas, kurio mums reikia", — pareiškė Amerikos verslumo instituto ekspertė Elizabetė Brou (Elizabeth Brow). "Manau, kad tai yra politiniai pareiškimai, nes kol nepripažintos vadinamosios respublikos, Rusijos Federacija negali oficialiai tiekti joms ginklų", — pasakė Ukrainos delegacijos Trišalėje Minsko grupėje derybų narys Sergėjus Garmašas.

Ypač pasipiktino buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Maiklas Makfolas (Michael McFaul). Jis pribloškė net radijo stoties "Echo Moskvy" vedėjus, kurie paprastai visiškai pritaria savo amerikiečių pašnekovų nuomonei. Klausydamiesi diplomato samprotavimų, jie suglumę paklausė: "Maiklai, atsiprašau, tai reiškia, visi gali tiekti ginklus Kijevui į Ukrainos teritoriją, bet norint tiekti ginklus Donecko ir Luhansko liaudies respublikoms (DLR ir LLR), Rusija turi eiti į JT Saugumo Tarybą, tiesa?"

Makfolo atsakymas nuginkluoja savo "šventu paprastumu" (kuris, kaip žinia, yra blogesnis už vagystę): "Būtent! Atleiskite, prašau, bet Donbasas — tai ne Rusijos provincijos, tai ne jūsų žemės". Iš to išplaukia išvada, kad amerikietis Ukrainą laiko savo provincija — klausimas buvo susijęs ne tik su Donbasu.

Kai kurie Rusijos analitikai iš esmės pritarė buvusio ambasadoriaus nuomonei. Rusijos tarptautinių reikalų tarybos ekspertas Aleksejus Naumovas pasakė: "Paaiškinsiu, kodėl ponas Makfolas taip sako. Nes mes DLR ir LLR formaliai laikome Ukrainos dalimi... Jūs arba kryželį nuimkite, arba Donbasą pripažinkite".

Iš pirmo žvilgsnio šie žodžiai turi tam tikrą pagrindą. Rusija kol kas (priminsime, kad žodžius "kol kas" ne taip seniai pabrėžė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas) nepripažįsta DLR ir LLR. Sergejus Lavrovas neseniai savo spaudos konferencijoje leido suprasti, kad nepraranda vilties dėl Minsko susitarimų ir nenori Donbaso respublikų pripažinimu "nuimti nuo Kijevo kaltės už jau aštuonerius metus vykdomą sabotažą prieš JT Saugumo Tarybos patvirtintą dokumentą". Todėl pagrįsta manyti, kad Rusija gali oficialiai pripažinti Donbasą tik tuo atveju, jei Ukraina galutinai sužlugdys Minsko procesą arba įvykdys provokaciją, prilyginamą Gruzijos puolimui Pietų Osetijoje 2008 metais.

Tačiau kai kalbame apie ginklų tiekimą, turime prisiminti pasaulinę praktiką. Amerikos ir daugelio jos NATO sąjungininkių niekada nesustabdė bet kokių valstybinių darinių pripažinimo ar nepripažinimo klausimas, kai reikėjo kovoti su jiems nepriimtinais, nors ir teisėtais, režimais. Užtenka prisiminti Sirijos kovotojų, kuriuos Vakarai vadino "demokratine opozicija", arba Irako kurdus.

Yra ir naujesnis pavyzdys. Baideno administracija neseniai patvirtino 750 mln. JAV dolerių ginklų sandorį su Taivanu. Čia būtų galima paklausti Makfolo, kur yra JT Saugumo Tarybos sprendimas šiuo klausimu. Juk JAV nelaiko Taivano savo "provincija". Ir šios teritorijos nepriklausomybės Vašingtonas nepripažino.

Viskas, kuo JAV vadovaujasi salos, kurią amerikiečiai formaliai laiko Kinijos dalimi, atžvilgiu — tai santykių su Taivanu įstatymas, priimtas 1979 metų balandį. Ir jokie tarptautiniai aktai netrukdo Vašingtonui užsiimti sėkmingu verslu su šia nepripažinta valstybe (2020 m. Taivanas tapo devintuoju JAV partneriu pagal prekių apyvartą) ir oficialiai tiekti jai ginklus.

Kurgi Makfolo ir jo kolegų dejonės apie "tarptautinius principus", "pagarbą JT pripažintų suverenių valstybių teritoriniam vientisumui" ir pan.? Pasirodo, Kinijos ir Taivano atveju šie "principai" veikia visiškai priešingai.

Juo labiau stebina tai, kad Vakarų ekspertai nuolat brėžia paraleles tarp Ukrainos ir Taivano. Dauguma jų net nesupranta, kad tokiais atvejais prieštarauja patys sau, nes Taivanas veikiau yra pavyzdys, kaip galima (bent jau Vakarų požiūriu) kurti politiką de jure nepripažintos tačiau de facto egzistuojančios respublikos atžvilgiu.

Tas pats Makfolas ne kartą yra pareiškęs: "Jei JAV nepavyks atgrasyti Putino nuo pakartotinės invazijos į Ukrainą, tai turės neigiamų pasekmių JAV tikslams atgrasyti Kiniją nuo įsiveržimo į Taivaną". Štai kaip! Ir kur, įdomu, dingo diplomato nuorodos į tarptautines pagarbos teritoriniam vientisumui normas?

U.S. failure to deter Putin from invading Ukraine again will have negative consequences for the U.S. goal of deterring China from invading Taiwan. An effective China strategy requires an effective Russia strategy.

— Michael McFaul (@McFaul) November 20, 2021

Tik kai kurie ekspertai pamažu pradėjo suprasti, kad, kaip pavyzdį nurodydami Taivaną, jie visiškai sugriauna savo argumentus dėl nepripažintų Donbaso respublikų. Pavyzdžiui, Huverio instituto analitikas Charis Templmenas (Kharis Templeman) neseniai paskelbė straipsnį su daugiau nei iškalbingu pavadinimu: "Taivanas — ne Ukraina. Nustokite sieti jų likimus". Jame jis atvirai sako, kad šių teritorijų apsaugos klausimas, JAV požiūriu, yra savo prioritetų užsienio politikoje kūrimo, o visai ne reputacijos klausimas. Ir, beje, jis rašo: "Amerikai nereikia kariauti su Rusija Ukrainoje, kad išgelbėtų Taivaną nuo Kinijos".

Rusus nuolat bando priversti žaisti pagal kažkokias "tarptautines taisykles". Tuo pačiu metu pačioms Jungtinėms Valstijoms šios taisyklės keičiasi priklausomai nuo regiono ir aplinkybių. Tai, kas dabar daroma Rusijos diplomatijos pastangomis (pavyzdžiui, daugiapakopės derybos su JAV ir NATO), yra Rusijos bandymas sukurti bendrą taisyklių rinkinį visoms valstybėms. Neatsitiktinai Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruška priminė "Čiugujevo filharmoniją", pasisakęs prieš principą "čia grojame, čia negrojame, čia silkę vyniojame".

Jeigu Vakarai mano, kad ginklų tiekimas nepripažintam Taivanui atitinka tarptautinius standartus, tai jie neturi teisės atsisakyti Rusijai turėti tokį požiūrį "kol kas nepripažintų" Donbaso respublikų atžvilgiu. Jeigu Vakarai mano, kad Ukrainos pumpavimas ginklais, kuriuos draudžia Minsko susitarimai, nėra jų pažeidimas, tai jie tikrai neturi teisės uždrausti Rusijai imtis simetriškų atsakomųjų priemonių. Jei į Kijevą atskrenda dar vienas "paukštis" iš Amerikos, tai nenustebkite "Juodųjų gulbių" pasirodymu ten, kur jų nesitikite.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija