Kodėl Borisas Džonsonas kariauja su Rusija

Didžiosios Britanijos ministro pirmininko reikalai tokie blogi, kad jį gali išgelbėti tik karas, tiksliau, kol kas — įsivaizduojamas karas

Šią savaitę Borisas Džonsonas ketina skirti Rusijai, palikdamas buities darbus, kurie jau seniai neteikia džiaugsmo. Jis ketino paskambinti Vladimirui Putinui, pasiruošusiam padvigubinti britų karinį kontingentą Estijoje ir išplėsti sankcijų, kurių Londonas galėtų imtis Rusijai, paketą.

Užsienio reikalų ministrei Lizai Tras (Liz Truss) buvo patikėta parengti didžiules priemones. Didžiosios Britanijos diplomatijos vadovė, regis, vis dar nenulipa nuo tanko, ant kurio pozavo prie Rusijos sienos. Artilerijos atvirumu per "Sky News" eterį ji pažadėjo griežtą bausmę "bet kuriai Kremliui įdomiai įmonei". Jos buvo paklausta, ar Didžiosios Britanijos valdžia atims Londono namus iš turtingų rusų (Anglijoje tai jau daugelį metų mėgstama tema), apie kurią Liza Tras taikliai pareiškė: "Tai įmanoma. Dabar nedetalizuosime, ką ir kaip paveiks sankcijos".

Tačiau kai tik klausimai ėmė liesti vidaus darbotvarkę, grėsmingoji ministrė ėmė "plaukioti": ji ištarė kažką neaiškaus apie Šiaurės Airijos santykius su Europos Sąjunga ir visiškai sutriko, kalbėdama apie situaciją aplink ministrą pirmininką, veidmainiškai pasislėpdama už to, kad jos mintys dabar visiškai užimtos Rusija ir Ukraina. Tarsi jos nė kiek nedomintų Didžiosios Britanijos ministrų kabineto vadovo, kurio vietą, teoriškai, ji pati su malonumu užimtų, likimas.

Džonsonas dabar desperatiškai bando išsigelbėti. Skandalas dėl vakarėlių jo rezidencijoje per pandemiją nuėjo per toli, tačiau tuomet ministrui pirmininkui į pagalbą atskubėjo Londono policija. Praėjusią savaitę Džonsonas pažadėjo paskelbti savo pavaldinės Sue Gray ataskaitą, kurioje buvo ištirta, "kas su kuo sėdėjo, ką gėrė ir kur stovėjo". Viskas pasikeitė po to, kai Skotland Jardas staiga perėmė vadeles. Vyriausioji policijos pareigūnė Cressida Dick teigė, kad jos pavaldiniai apklaus net patį ministrą pirmininką, su kuo jis mielai sutiko, nes kitas komisaro reikalavimas — kol vyksta tyrimas, Džonsono pažadėtos ataskaitos detalės nebūtų skelbiamos. Akivaizdu, kad policijos tyrimas truks ilgus mėnesius, o premjerui dabar kaip niekad reikia laiko.

Atsirandančią taupią pauzę būtina skubiai užpildyti, antraip Džonsonui ji taps nepatogi ir net pražūtinga: rinkėjai jau dabar susiduria su žaibiškai kylančiomis dujų ir elektros kainomis, o nuo balandžio mėnesio jų laukia ir mokesčių didinimas. Gegužę JK vyks savivaldos rinkimai, kurių rezultatai nulems tolesnį premjero likimą. O Džonsonas sunkia galva pasineria į Rusijos ir Ukrainos temą: yra pasirengęs siųsti karius į žemyną ir net pats planuoja vykti į Rytų Europą.

Jam iš visų pusių duodami padrąsinami patarimai. "Šį kartą Putinas turi suprasti, kad jei išdrįs paliesti kurį nors NATO sąjungininką ar neutralią Europos Sąjungos narę, mes kovosime ir turime ruoštis dabar", — rašo buvęs ministro pirmininko štabo viršininkas Džonatanas Pauelas (Jonathan Powell). Atrodytų, kas tylėtų neprisimindamas, kaip jis pats dalyvavo atviroje apgaulėje, siekdamas įtraukti Britaniją į kampaniją prieš Iraką. Metodai visiškai nepasikeitė — sugalvoti žvalgybos pranešimai, plataus masto kampanija spaudoje. Pastarosiomis savaitėmis aistras aplink Ukrainą kurstantys britų žurnalistai pritrūko idėjų, o nuotraukų bankas akivaizdžiai išseko: "The Times" paleidžia tos pačios Kijevo namų šeimininkės nuotrauką su ginklu rankose ir pateikia jos pavardę. Skirtingi keliai. Koks skirtumas? Jei tik pozuotų ir pažadėtų rusų nenuvilti.

Šiandien su antirusiška isterija kovojama ten, kur yra rimtų rinkimų problemų. Džonsonas ir Baidenas turi bėdų dėl reitingų, Makronui balandį vyks rinkimai. Kiekvienas turi pasirūpinti savimi. Bendromis sąjungininkų pastangomis siekiama supurtyti savo jėgomis abejojančius vokiečius. Gėdingai atsisakiusi tiekti ginklus Ukrainai, anot jų, blogos asociacijos su praėjusio amžiaus viduriu, naujoji Vokietijos valdžia vis dėlto ten nusiuntė šalmus. Ech, jie neskaitė Tvardovskio:

Ir štai tada

Pyktį ir skausmą į kumštį

Neužtaisyta granata

Tiorkinas vokietį — šmiak

Vokietis suaimanavo ir sukniubo.

Žinoma, tikimasi, kad Vokietija atsisakys "Nord Stream-2", kad atsidustų ir šlubuotų atsitrenkdama į save. Tokį savęs žalojimą pirmiausia ragina Didžioji Britanija ir JAV, tikėdamosi išspręsti savo problemas, be kita ko ir vokiečių sąskaita.

Nežinia, ar britų premjeras sugebės išsisukti nuo represijų tarp saviškių kurstydamas aistras aplink Rusiją. Idėja tikrai nėra nauja.

Tą pačią techniką naudojo ir jo pirmtakė Tereza Mei, sukdama Skripalių ir griežtų sankcijų režimo temą. Kova su Rusijos kapitalu gana kvailai baigėsi Romanui Abramovičiui neišduota viza. "Chelsea" savininkui tai buvo kažkas panašaus į uodo įkandimą, tačiau pati Mei apsiverkė ir paliko ministro pirmininko rezidenciją.