JAV suprato, kad trečiasis pasaulinis karas jau įsibėgėja

Kartais labai geros mintys kyla iš nelabai kam tikusių žymių žmonių vaikų. Maiklas Reiganas – kas jis? Tiesą sakant, tuščia vieta, išskyrus tai, kad jis yra to paties Ronaldo Reigano sūnus. Maiklas yra užsiėmęs savo įprastos rubrikos pardavimu (tai vadinama "sindikuotu kolumnistu") daugeliui kurčiųjų JAV provincijos leidinių tuo pačiu metu, rašo RIA Novosti autorius Dmitrijus Kosyrevas.

Intelekto lygis... na, yra apžvalgininkų, kurie niekada gyvenime nėra parašę nieko kito, išskyrus tai, ką kiti yra daug kartų sakę prieš juos. Vaidmuo – "piktas senelis", vienas iš tų, kurie dėl kokių nors priežasčių labai graužiasi, kad valdant motinai Kotrynai (dėdei Stalinui, tėtei Ronaldui), be jų leidimo negalėtų iššauti nė vienas ginklas Europoje.

Apskritai Maiklas Reiganas yra daugiau nei eilinis augančio ir stiprėjančio konservatyvaus Amerikos žurnalistikos flango atstovas, ir visiškai neaišku, kodėl jam šovė ši paprasta ir efektyvi mintis.

O tiksliau — nebijokite, kad Rusija dėl Ukrainos pradės trečiąjį pasaulinį karą. "Trečiasis pasaulinis karas prasidėjo prieš kelis dešimtmečius. Mes prieš Kiniją, o ne Rusiją – ir mes pralaimime".

Gera mintis yra ne tai, kad čia vėl ne Rusija, o Kinija yra įvardijama kaip pagrindinė JAV ir Vakarų priešė. Tai ne naujiena; aršios ir normaliam žmogui nepaaiškinamos neapykantos Kinijai banga prieš keletą metų kilo Amerikoje ir tapo oficialia ideologija ten valdant į Reiganą panašiam prezidentui Trampui. O jei kas nori naujienų šia tema – jau lengviau, juk Pekine vyksta olimpinės žaidynės.

Nepraeina nė dienos, kad kas nors iš JAV ar jų sąjungininkų nieko nepasakytų šia tema. Įdomus eksperimentas – į paieškos juostą įvesti žodžius "Kinija, olimpinės žaidynės, naciai" ir gauti tikrą neapykantos purvo nuošliaužą.

Štai naujausias šedevras šia tema "The Washington Post". Tačiau ši kampanija prasidėjo pernai – pažiūrėkime tik į Nikki Haley, kuri vadovaujant Trampui buvo JAV atstovė JT, kalbą. Jos mintis vystosi taip: jei mes, amerikiečiai, 1936 metais būtume žinoję, ką Vokietija darys toliau, niekada nebūtume siuntę savo komandos į Berlyno žaidynes. Ar nemanote, kad lyginti Kiniją su nacių režimu yra daugiau nei šizofrenija? Tačiau Nikki sako, kad Kinija yra blogesnė. Nes 1936 metais Hitleris dar tik pradėjo ruoštis, o šiandien Kinija grasina visiems, kam tik gali.

Ir tada ji išduoda visą sąrašą neva patikrintų gandų, kurie jau metus sklando Amerikoje ir už jos ribų: Kinija grasina Taivanui, engia tibetiečius, honkongiečius, bet visų pirma uigūrus. Šios tautos kultūra nušluota nuo žemės paviršiaus, šios tautybės moterys be išimties sterilizuojamos ir prievartaujamos, sako, kad kinai nori jas visas sunaikinti (čia galime prisiminti, iš kur kilo šie kaltinimai ir kaip jie sprogo). Ak, uigūrai? O dabar, Pekino olimpinių žaidynių atidaryme, vyksta finalinis olimpinio deglo estafetės etapas, kuriame dalyvauja trijų kartų garsūs Kinijos sportininkai.

O paskutinį fakelą ant pjedestalo iškėlė 21 metų čiabuvių tautybės atstovas Zhao Jiawen ir 20 metų uigūras Dingier Ilamujiang. Taip, tai iššūkis! Jūs suprantate, koks buvo šnypštimas. Dabartinė JAV atstovė JT Linda Thomas-Greenfield iškart pareiškė, kad "kinai bando atitraukti mus nuo tikrosios problemos – kad uigūrai yra kankinami".

Ir nenaudinga į tai atsakyti taip, kaip šiandien daroma Kinijoje: kad žaidynės atneša pasauliui solidarumo dvasią, kad sportas žada žmonijai pasitikėjimą kuriant taikią ir klestinčią erą. Kokia ten taiki era — vyksta karas. Na, ne visai taip, kaip galvoja Maiklas Reiganas, kurio idėja yra ta, kad būtent Kinija prieš dešimtmečius planavo sutriuškinti Ameriką.

Bet kas, jei viskas, kas įvyko per pastarąjį dešimtmetį (tiksliau, kiek daugiau nei dešimt metų), iš tikrųjų yra trečiasis pasaulinis karas, tiesiog jis vyksta kitais metodais, nei buvo per ankstesnius du? Branduoliniai ginklai yra toks dalykas, kuris gali priversti bet ką susirasti kitą būdą nugalėti priešą. Taigi stebime – tiksliau, dalyvaujame, nes jau buvome įtraukti – bandymus sugalvoti kažką panašaus į nekontaktinį karatė, kai kumštis ar koja sustoja per milimetrą nuo taikinio.

Tačiau pergalė šiuo atveju vis tiek užskaityta. Iš čia ir kyla visi šie grynai kariniu požiūriu beprasmiški Amerikos kariuomenės žygiai į Rytų Europą. Jau nekalbant apie tai, kad technologija kariauti prieš sisteminį priešą pasitelkiant įgaliotinį kur nors Afrikoje ar Azijoje, šis dalykas buvo sukurtas Šaltojo karo metais. Angola, Vietnamas – visa tai jau įvyko. Tiesiog dabar Ukraina turi atlikti Angolos vaidmenį, juolab kad pastaroji pagal gyvenimo lygį panašėja į Afriką.

Čia reikia priminti, kad bekontakčiame karatė nuolat pasitaiko klaidų ir kai kurie smūgiai tikrai pasiekia tikslą. Tačiau visiškai nieko negalima padaryti: situacija, kai šalis, kad ir kaip ji vadintųsi, gali įgyti pakankamai ekonominių galių, kad galėtų pasipriešinti Vakarams labai teoriniame konflikte – to, tų pačių Vakarų nuomone, tiesiog negali būti.

Branduoliniai smūgiai tokiam konkurentui yra mirtinai pavojingi, tačiau tai nereiškia, kad negalima kovoti kitais būdais. Dėl lyderio posto vyksta pasauliniai karai, pagrindinis Antrojo pasaulinio karo rezultatas buvo tai, kad JAV vietoj Britų imperijos tapo supervalstybe.

O tai, kad kitose vadovaujamose pozicijose įvyko pertvarkų, yra antras klausimas. Bet kokiu atveju, net jei Kinijos teorinis iššūkis Amerikos vadovybei yra visiškai suprantama trečiojo pasaulinio karo priežastis. Nors realiai situacija labiau panaši į Pirmąjį pasaulinį karą, nes tuo pat metu Vakarų ir visose kitose visuomenėse bandoma padaryti tikrą ideologinį perversmą, tai yra pasaulinę revoliuciją.

Jei viskas, kas vyksta, yra hibridinis trečiasis pasaulinis karas, tuomet galima nesunkiai suprasti ir veiksmus, kuriais siekiama padaryti ekonominę žalą oponentams (sankcijos), ir destrukcinių veiksmų prieš juos organizavimą (visų rūšių revoliucijos ir ideologinis sabotažas), ir dar vienas to, kas vyksta, bruožas: beprotiškas melas ir neadekvačios bet kokio lygio pareigūnų kalbos. Statomos ne tik oro pilys, bet ir ištisos oro siaubo imperijos. Ir jei taikos metu toks melas ir kiti aprašyti veiksmai laikomi nepriimtinais ir gėdingais, tai karo metu tai yra nuopelnas.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.