Lietuva per metus prarado daugiau kaip 150 transporto įmonių

Situacijai įtakos galėjo turėti kintanti mokestinė aplinka, įtempta geopolitinė aplinka, augančios degalų ir kitų paslaugų bei prekių kainos

VILNIUS, vasario 17 — Sputnik. Mažosios ir smulkiosios patiria vis daugiau ekonominių sunkumų, praneša Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija "Linava".

Per metus, nuo 2021 metų, nebeliko 152 įmonių – 146 smulkiųjų ir 6 mažųjų. Mažųjų įmonių grupėje darbuotojų skaičius sumažėjo 20, o smulkiųjų – net 753.

Tuo tarpu nuo pandemijos pradžios veiklą nutraukė 29 mažosios ir 232 smulkiosios įmonės, o veiklą pradėjo 1 stambi ir 31 vidutinė įmonė.

Ekspertų nuomone, tokiems pokyčiams įtakos galėjo turėti kintanti mokestinė aplinka, įtempta geopolitinė aplinka, augančios degalų ir kitų paslaugų bei prekių kainos, prasidėjęs transporto įmonių "kraustymasis" svetur.

Geresnė situacija stebima stambiųjų ir vidutinių vežėjų gretose. Lyginant 2022 m. sausį su tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu, bendras darbuotojų skaičius transporto bendrovėse išaugo 1 632, t. y. 1,25 proc. Vidutinio dydžio įmonių grupėje darbuotojų padaugėjo 2 286, o stambiose – 119. Be to, sumažėjo transporto bendrovių įsiskolinimai "Sodrai" – 2022 m. sausį bendra vežėjų skola siekė 17,1 mln. eurų, o palyginti su 2021 m. gruodžiu, sumažėjo 3 proc. arba 515 tūkst. eurų.

Asociacijos "Linava" generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, tai nerimą keliančios tendencijos, kurios rodo, kad jei mokestinė ir administracinė našta verslui nesikeis, o infliacija ir kainos toliau augs, gali nebelikti dar daugiau mažųjų ir smulkiųjų rinkos dalyvių.

"Didžiosios ir vidutinės transporto įmonės irgi išgyvena sudėtingą laikmetį, tačiau jos gali amortizuoti augančią mokestinę ir administracinę naštą, brangstančias žaliavas ir kitas jų veiklai būtinas paslaugas. Kai kurios iš jų tęsia plėtrą svetur, pavyzdžiui, Lenkijoje, kur steigia padalinius ar dukterines įmones ir perkelia daugiau veiklų, kur palankesnė aplinka verslui. Deja, mažasis ir smulkusis transporto verslas neturi tokių galimybių ir yra priversti balansuoti ties išlikimo ir bankrotų riba Lietuvoje. Per pastaruosius metus buvo fiksuojamas tik šių įmonių mažėjimas, bet ne augimas", – sako Buivydas.

"Creditreform Lietuva" direktoriaus Sauliaus Žilinsko teigimu, darbuotojų skaičiaus mažėjimą smulkių ir mažų vežėjų grupėse galėjo lemti kelios priežastys. Viena jų – nestabili geopolitinė aplinka Rytų regione. Įtakos galėjo turėti ir minimalios algos padidėjimas bei spartus darbo kaštų augimas vežėjams, kurį lemia auganti paklausa ir vairuotojų trūkumas.

Anksčiau "Linava" pranešė, kad dėl įsigaliojusių Mobilumo paketo reikalavimų Lietuvos vežėjai persikels į kitas šalis. Pasak asociacijos, reikalavimai kas 8 savaites grąžinti vilkikus į registracijos šalį mažins Lietuvos vežėjų konkurencingumą Europoje, o dėl augančių perveži­­mo paslaugų kainų užsakymus iš jų gali perimti kitų šalių vežėjai. Kaip prognozuoja transporto verslo ekspertai, tai dar labiau paskatins transporto įmonių kraustymąsi svetur, ieškant artimesnių kelių ir mažesnių veiklos kaštų.