Remontuoti įdaužas ar keisti stiklą: patarimai vairuotojams sprendžiant pavasario dilemą

Keliuose prasideda metas, kai aptrupėjęs kelio dangos asfaltas arba po sniegingos žiemos ant kelių likęs barstymo mišinys pridaro žalos vairuotojams – sukelia automobilio stiklo pažeidimus

VILNIUS, vasario 20 — Sputnik. Stiklo pažeidimai yra vieni dažniausiai pasitaikančių draudžiamųjų įvykių automobilių draudime, pažymi "Gjensidige" draudikai.

"Pavasarėjant daugėja draudžiamųjų įvykių, kai akmenukai, atskrieję į transporto priemonės stiklą, jį pažeidžia ir suformuoja įdaužas. Tokie atvejai fiksuojami važiuojant ne tik žvyruota kelio danga, bet ir asfaltu, kuris po žiemos nutirpus sniegui aptrupa, o jo smulkios dalelės tampa sezonine rizika vairuotojams", – sakė draudimo bendrovės "Gjensidige" Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Nors daugelį stiklo įdaužų, pasak Katilienės, galima suremontuoti specialiomis priemonėmis, kartais vienintelė liekanti išeitis – priekinio stiklo keitimas. Ji atkreipia dėmesį, kad pastarasis pasirinkimas yra tūkstančius kartų didesnė našta aplinkai.

"Gjensidige" duomenimis, praėjusiais metais penktadalį visų kasko draudimo žalų atvejų sudarė stiklo pažeidimai. Iš viso išmokėta 734 tūkst. eurų, o vidutinė draudimo išmoka už pažeistą stiklą sudarė 394 eurus. Stiklo remontą ar jo keitimą atlygina kasko draudimas.

Apklausos duomenimis, tik 15 proc. Lietuvos vairuotojų skiria dėmesį stiklų priežiūrai.

Įdaužų sezonas jau prasidėjo

Automobilių stiklus tvarkančios ir jų priežiūra užsiimančios įmonės Carglass® generalinis direktorius Jurij Končanin pareiškė, kad vos tik nutirpus sniegui, jo įmonės paslaugų prireikė kelioms dešimtims vairuotojų.

Bendrovės duomenimis, praėjusiais metais trečdalį visų kreipimųsi dėl priekinio stiklo sudarė įdaužų remontas.

"Net 90 proc. visų skilimo atvejų atsiranda dėl akmenuko, atskriejusio į stiklą. Tai – dažniausia priekinių stiklų skilimo priežastis. Pažeidimo vietoje susidaro įvarža, tuomet stiklas gali skilti net dėl silpniausios vibracijos: važiuojant per duobes, greitį ribojantį kalnelį ar atsitrenkus į šaligatvio kraštą. Jei įdauža atsiranda pačioje svarbiausioje vairuotojo matomumo zonoje, šis pažeidimas didina eismo nelaimės riziką", – sakė Končanin.

Jeigu akmenukas pataikė į stiklą, geriausia, pasak specialisto, ką tik atsiradusią įdaužą užklijuoti skaidriu lipduku, kad į ją nepatektų purvo. "Tuomet, ilgai neatidėliojant, reikėtų kreiptis į specializuotą stiklų remonto bendrovę. Stengiamės suremontuoti kuo daugiau įdaužų, tačiau dažnai susiduriame su situacijomis, kai to padaryti neįmanoma dėl techninių priežasčių arba dėl automobilių gamintojų naudojamų moderniųjų technologijų – stikle integruotų vaizdo kamerų ar auto rodmenų projekcijos", – pasakoja automobilių stiklų remonto ir jų priežiūros įmonės vadovas.

Remontas – tvaresnis pasirinkimas

Končanin atkreipia dėmesį, jog remontas yra aplinkai draugiškesnis pasirinkimas, negu stiklo keitimas.

"Įdaužų remonto ir stiklo keitimo poveikis aplinkai skiriasi kelis tūkstančius kartų. Kai įmanoma, pirmiausia remontuojame automobilio stiklo įdaužas, visą stiklą keičiame tik esant būtinybei. Visus pažeistus priekinius (laminuotus) stiklus po keitimo atiduodame perdirbti", – pasakojo specialistas.

Jo teigimu, stiklas suyra per 900–1000 metų, todėl remontuojant automobilių stiklą sumažinamas CO2 pėdsakas, kuris būtų išmestas į atmosferą gaminant naują transporto priemonės dalį. "Remontuojant sunaudojama mažiau išteklių, medžiagų ir energijos nei stiklo keitimo atveju", – pabrėžė Carglass ® vadovas.

Pasak jo, suremontavus įdaužą, stiklas pasižymi tokiomis pat techninėmis savybės, kaip ir sveikas stiklas, o įdaužos vieta daugeliu atveju tampa beveik neįžiūrima.

Specialistai pasidalino, kada automobilio stiklo įdaužą galima remontuoti: