Kokia šiandien diena: vasario 24-osios šventės

Šiandien minima Estijos Nepriklausomybės diena, Šv. Motiejus, Vieversio diena bei Pavasario šauktuvės

Vasario 24-oji yra 55-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 310-dienų (keliamaisiais metais — 311-a).

2022 metų vasario 24 dieną saulė teka 07:24, leidžiasi 17:42, dienos ilgumas 10 valandų 18 minučių.

Vardadienį švenčia Demetrija, Gedmantas, Goda, Livija, Matas, Motiejus.

Estijos Nepriklausomybės diena

1918 metų vasario 24 dieną Estija pasiskelbė esanti nepriklausoma valstybė. Savo valstybingumą estams, kaip ir lietuviams, teko ginti ginkluotose kovose. Jau kitą dieną po nepriklausomybės paskelbimo Taliną užėmė vokiečiai ir šeimininkavo šalyje iki pat rudens. Tik lapkričio 11 dieną okupacinė vokiečių valdžia atidavė krašto valdymo reikalus estams.

Vokiečiai traukėsi, tačiau po jų artinosi rusai. Estų partizanai ilgai kovojo su Rusijos kareiviais. Rusija pasirašė su Estija taikos sutartį tik 1920 metų vasario 3 dienos.

Šv. Motiejus, Vieversio diena

Vieversėlis — vienas iš pirmųjų paukščių, pavasarį sugrįžtančių į Lietuvą iš šiltųjų kraštų. Jis laikomas pavasario pranašu. Vieversėlis vadinamas ir lietuvių artojų draugu bei nuolatiniu palydovu. Senoliai manė, kad jei vieversėlis parskrenda anksčiau nei vasario 24 d., dar ilgokai bus šalta. Jei vieversėlis parskrenda vėliau nei vasario 24 dieną, pavasaris bus ankstyvas.

Su šia diena susiję keletas prietarų. Merginoms šią dieną buvo draudžiama šukuotis plaukus, neva vištos vasarą iškapstys daržus. Buvo nepatariama šią dieną sijoti miltų — bijota, kad pasėlius užpuls amaras. Iki šios dienos reikėdavo suverpti visas vilnas. Merginos buvo gėdijamos: "skubėkit verpt, nespėsit — atlėks vieversys, susisuks iš vilnų sau lizdelį".

Tikėta, kad, jei nori būti labai greitas, reikia šią dieną du kartus apibėgti aplink trobą, nubėgti į kaimo galą ir atgal. Tuomet būsi greitas kaip vieversys.

Atėjus krikščionybei su šia švente sutapatinta šv. Motiejaus diena. Rašoma, kad šv. Motiejus buvo apaštalas, paskirtas į Judo Iskarijoto vietą. Į Dvylikos apaštalų misiją jis pašauktas įsitraukti gerokai vėliau, po Jėzaus nukryžiavimo. Rašoma, kad šv. Motiejus krikštijo pagonis, turėjo sugebėjimų gydyti žmones. Įsiutę žmonės jį užmušę dėl jo pamokslų. Taip Motiejus paaukojo savo gyvybę.

Pavasario šauktuvės

Ši senovinė lietuvių liaudies šventė išlikusi tik rašytiniuose šaltiniuose. Ji buvo švenčiama per trečiąją mėnulio delčią po žiemos saulėgrąžos.

Rašoma, kad per šią šventę ypatingas apeigas atlikdavo netekėjusios merginos. Jos basos bėgdavo pasitikti saulės toli už kaimo į laukus. Belaukdamos saulės dainuodavusios dainas. Patekėjus saulei jos pareidavo į kaimą, visus beeinant sveikindamos su ateinančiu pavasariu.

Vasario 24-oji Lietuvos istorijoje

1701 metais Lenkijos karalius Augustas II Biržų pilyje susitiko su Rusijos caru Petru I.

1768 metais Žečpospolita ir Rusija sudarė Varšuvos sutartį, kuria Žečpospolitos bajorų ne katalikų teisės sulygintos su bajorų katalikų, Rusijos imperatorė Jekaterina II pripažinta Jungtinės Lenkijos ir Lietuvos valstybės politinės santvarkos saugotoja.

1917 metais Petrograde, Rusijoje, įvyko slaptas lietuvių politinių partijų suvažiavimas, pavadintas Mažuoju Seimu.

1917 metais Jurbarke gimė poetas Pijus Petrukaitis - Antrojo pasaulinio karo metu buvęs 16-osios lietuviškosios divizijos būrio vadas, rašęs karo tema, išleidęs poezijos rinkinį "Tranšėjų vingiuose".

1943 metais Oriolo srityje, Rusijoje, pirmosiose 16-osios lietuviškosios šaulių divizijos kautynėse su hitlerininkais lietuviai patyrė nesėkmę.

1990 metais vyko rinkimai į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą, kuriuos didele persvara laimėjo Persitvarkymo Sąjūdžio remti kandidatai. Iš 90 išrinktų deputatų 72 atstovavo Sąjūdžiui.

1997 metais Lietuvoje užregistruotas vienas milijonas telefono abonentų. Jubiliejinis — milijonasis — telefonas buvo įvestas Kaune, Šančiuose gyvenančiai Elenai Smetonienei.

2007 metais Lietuvos genealogų draugija surengė pirmąjį respublikinį suvažiavimą.

Vasario 24-oji pasaulio istorijoje

1389 metais per Falkiopingo mūšį danai sumušė Švedijos karaliaus Alberto (Albert) pajėgas bei į nelaisvę paėmė patį karalių. Taip Danijos karalienė Margarita (Margaret) tapo faktiška abiejų valstybių — Švedijos ir Danijos — valdove.

1525 metais Pavijos mūšis tarp Prancūzijos ir Ispanijos tapo vienu pirmųjų mūšių, per kuriuos buvo panaudotos muškietos.

1582 metais popiežius Grigalius XIII paskelbė bulę, kuria vietoj Julijaus kalendoriaus įvedė Grigaliaus — vadinamąjį naujojo stiliaus — kalendorių.

1868 metais septynioliktasis JAV prezidentas Endriu Džonsonas (Andrew Johnson) tapo pirmuoju prezidentu, prieš kurį Atstovų Rūmai pradėjo apkaltos procedūrą.

1887 metais Paryžius ir Briuselis tapo pirmosiomis pasaulio sostinėmis, kurias sujungė telefono ryšys.

1945 metais tik perskaitęs deklaraciją apie tai, jog skelbia karą Vokietijai ir Japonijai, parlamente nušautas Egipto ministras pirmininkas Achmedas Maheras Paša (Ahmed Maher Pasha).

1946 metais Argentinos prezidentu išrinktas Chuanas Peronas (Juan Peron).

1989 metais 22 tūkst. pėdų aukštyje atsidarė JAV aviakompanijos "United Airlines" lėktuvo, skridusio iš Los Andželo į Sidnėjų, liukas, per kurį iškrito 9 keleiviai.

1999 metais NATO pajėgos pradėjo beveik tris mėnesius vykusį oro karą prieš Jugoslaviją, siekdamos priversti Serbijos armiją pasitraukti iš Kosovo provincijos.

2003 metais 268 žmonės žuvo ir daugiau kaip 4 tūkst. buvo sužeista Kinijos šiaurės vakaruose per stiprų žemės drebėjimą.

2004 metais šiaurinę Maroko dalį sudrebino smarkus žemės drebėjimas, per kurį žuvo 572 žmonės, o apie 30 tūkst. žmonių liko be pastogės.

2007 metais Japonija į orbitą paleido ketvirtąjį palydovą, taip padidindama savo galimybes stebėti galimas grėsmes iš Šiaurės Korėjos.

2008 metais ilgametis Kubos prezidentas Fidelis Kastras (Fidel Castro) pasitraukė iš šalies vadovo pareigų, postą užleisdamas broliui Rauliui (Raul).