Ekspertas prognozuoja JAV ir ES sankcijų Rusijai žlugimą

Vakarai įvedė sankcijas Rusijos Federacijai, kaip jos paveiks Rusiją ir kaimynines šalis?

Prasidėjus Rusijos karinei operacijai Ukrainos teritorijoje, nemažai Vakarų šalių patvirtino sankcijų Rusijai paketus, nukreiptus į šalies finansų sektorių, ribojančius aukštųjų technologijų eksportą ir daug daugiau. JAV, Didžioji Britanija, Europos Sąjunga, Kanada ir Japonija paskelbė apie ribojamųjų priemonių įvedimą (pastarosios dvi prisijungė prie pirmųjų trijų sprendimų).

Kartu pranešama, kad Vakarai neketina sustoti ties jau priimtais sankcijų paketais — tęsiasi diskusijos dėl galimybių stiprinti antirusiškas priemones.

Apie tai, kokios yra naujosios sankcijos, kaip jos paveiks Rusijos ekonomiką ir buvusios TSRS šalis — Sputnik sužinojo iš Socialinių ir ekonominių tyrimų instituto direktoriaus, ekonomikos mokslų daktaro Aleksejaus Zubeco.

"Dekoratyvinės" JAV sankcijos

Naujausiame JAV sankcijų sąraše yra keturi Rusijos bankai — "Sberbank", VTB, "Sovkombank" ir "Otkrytie".

Amerikos bankams buvo liepta iki kovo 26 dienos uždaryti korespondencines "Sberbank" ir jos antrinių įmonių sąskaitas. Nuo šios datos JAV finansų institucijos neturės teisės vykdyti operacijų, kuriose dalyvauja didžiausias Rusijos bankas.

Remiantis JAV Iždo departamento pareiškimu, iki gegužės 25 dienos visi sandoriai su "Sberbank", "VTB", "Sovkombank", "Otkritie" ir "VEB.RF" akcijomis (kurioms buvo taikomos sankcijos kiek anksčiau) turėtų būti baigti.

Kaip Sputnik sakė Aleksejus Zubecas, Rusijos bankams įvestos sankcijos nesukels tokio poveikio, kurio tikisi amerikiečiai — bankai nebankrutuos, nenukentės jų klientai, o Rusijos ekonomikai nėra grėsmės.

"Visi bankai, įtraukti į sankcijų sąrašą, neteks galimybės atlikti tam tikras investicines operacijas, neturės lėšų užsienyje, tačiau tai neturi jokios reikšmės bankų stabilumui", — sako ekspertas. Už jų visų stovi Rusijos centrinis bankas, o už jo — tikimybė, kad bankai bankrutuos, lygi nuliui, tikimybė prarasti dalį pinigų iš savo klientų taip pat yra nulinė.

Anot jo, daugiau nei 90 procentų Rusijos gyventojų pinigus laiko rubliais, o turintys santaupų užsienio valiuta didžiąją dalį laiko ne banko sąskaitose, o grynaisiais.

"Rusijoje yra daug kitų bankų, tarp jų ir didelių, kuriems netaikomos JAV sankcijos. Jei kas nors norės atlikti valiutos keitimo operacijas, tiesiog taps jų klientais", — pažymi Aleksejus Zubecas.

Be to, bankų vidaus politiką dėl palūkanų, paskolų ir gyventojų indėlių nustato šios finansų įstaigos vadovybė ir Rusijos centrinis bankas. Amerikiečiai su tuo neturi nieko bendra ir niekaip negalės daryti įtakos, sako ekspertas.

"Tokios priemonės man visiškai nesuprantamos. Yra, pavyzdžiui, bankas "Rossija", kuriam 2014 metais buvo taikomos sankcijos — jam taip pat buvo uždrausta vykdyti valiutos keitimo operacijas", — sako Aleksejus Zubecas.

JAV paskelbtos sankcijos Rusijai, anot eksperto, yra tiesiog "apie nieką".

"Jei norima daryti spaudimą Rusijos ekonomikai, tai sankcijos bankams yra istorija apie tai, kaip žmogus ieško pamestos piniginės ne ten, kur ją pametė, o ten, kur šviesu. Šios operacijos neturi nieko bendra su "pamesta pinigine". O kodėl "Otkrytie" pateko į sąrašą — visiška mįslė. Kur Ukrainos konfliktas, o kur "Otkrytie"? Atrodo, JAV tik pirštu parodė, sako "čia didelis bankas, tegul bus nubaustas". Kaip tai palengvins padėtį Ukrainoje ir jos politinę valdžią — nesuprantama", — sako Aleksejus Zubecas.

Apskritai visos šios sankcijos yra dekoratyvinės, tęsia ekspertas. Jo teigimu, nenukentėjo nė vienas iš pagrindinių Rusijos ekonomikos sektorių.

"Tai tik savotiškas "žaidimas veido raumenimis" — jie išpučia akis akis ir nutaiso baisius veidus, bet tuo pat metu priima sprendimus, neturinčius nieko bendra su Rusijos ekonomikos būkle. Paaiškinsiu: visi šie bankai turi bazę šalies viduje, čia jie gauna 99,9 % savo pelno. Tai, ką jie uždirba užsienio rinkose, yra tik centai, palyginti su tuo, ką jie turi Rusijoje. Ir spausti juos ten, kad jie čia patektų į bėdą, yra gana kvaila. Todėl manau, kad tai dekoratyvi istorija, paprastas oro virpinimas, kuriuo siekiama apsimesti, kad sankcijos priimamos. Be to, realiai sankcijų nėra", — sako ekspertas.

Kalbant apie VEB.RF, kuriam sankcijos buvo taikomos kiek anksčiau, tai yra plėtros institucija, kuri tam tikriems projektams įgyvendinti gauna pinigų iš vyriausybės biudžeto, todėl ir jam nėra grėsmės.

"Taip, VEB.RF galėtų pritraukti išorinį finansavimą kai kuriems projektams, bet dabar nepavyks. Tačiau pagrindinis visų tų programų, kuriose dalyvauja VEB.RF, finansavimo šaltinis yra valstybės biudžetas ir Centrinio banko vidinis finansavimas. Kalbant apie jų projektus kaimyninėse šalyse (pavyzdžiui, Uzbekistane), viskas priklauso nuo šių šalių padėties. Jei jie prisijungs prie antirusiškų sankcijų, tada tikrai atsiras koks nors kitas Rusijos agentas, kuris užsiims finansavimu. Ir pinigus gaus iš to paties VEB.RF", — sako ekspertas.

Valstijos atėmė iš Amerikos investuotojų pajamas

Be viso to, kas paminėta, JAV paskelbė uždraudžianti Rusijos įmonėms pritraukti skolos ir akcinio kapitalo finansavimą iš Amerikos investuotojų.

Tai reiškia, kad investuotojams iš JAV bus uždrausta pirkti naujų skolų ir naujų daugelio įmonių — "Gazprom", "Rostelecom", "RusHydro", "ALROSA", "Sovcomflot", "Rusijos geležinkelių", "Alfa-Bank" ir "Moscow Credit Bank" — akcijų. Draudimas taikomas skoliniams įsipareigojimams, kurių terminas ilgesnis nei 14 dienų.

"Dabar tinkamas metas pirkti, pavyzdžiui, "Gazprom" akcijas, — mano Aleksejus Zubecas. — Pastarosiomis dienomis jos nukrito apie 30 procentų. Akivaizdu, kad jų tikroji vertė yra daug didesnė nei šiuo metu rinkoje. Pagal apibrėžimą jos negali tiek kainuoti ir greitai augs. Atitinkamai tas, kas dabar pirks šias akcijas, greitai uždirbs labai gerai. Tai būtų puiki galimybė užsidirbti Amerikos investuotojams, bet dėl ​​sankcijų jie neturės galimybės tai daryti“.

Apskritai, anot jo, nė viena iš sankcijų pakete nurodytų įmonių neturi problemų dėl nuosavo kapitalo pritraukimo, sako ekspertas. Jeigu amerikiečiai nesugebės nupirkti savo akcijų, jų turėti, tai tas pats "Gazprom" to nejaus, pažymi jis.

"Visada yra valstybė, kuri prireikus gali papildyti įstatinį kapitalą. — tvirtina Aleksejus Zubecas. — Visada yra galimybė pritraukti akcinį kapitalą kai kuriose kitose biržose — jei ne Amerikos, tai, pavyzdžiui, Honkongo ar Singapūro biržose. Jei tas pats "Gazprom" nori pritraukti išorės finansavimą, tai pritrauks jį akcijų rinkoje. Tai, kad amerikiečių investuotojai negalės iš to pasipelnyti, yra Amerikos investuotojų problema".

"Ne viena didelė Rusijos strateginė įmonė turi problemų dėl kapitalo pritraukimo — tiek skolos, tiek nuosavo kapitalo. Jei sąlyginiams Rusijos geležinkeliams nepavyks pritraukti paskolų užsienio rinkose, Centrinis bankas jas pakeis. Tas pats "Sberbank" gaus puikų klientą, kuriam bus tiekiamos didžiulės pinigų sumos įvairiems projektams. Nematau čia jokių problemų. Šios priemonės niekaip nepaveikia šalies makroekonominio stabilumo", — apibendrina Aleksejus Zubecas.

Didžioji Britanija nuėjo netoli nuo JAV

Be JAV, Rusijai sankcijas įvedė ir Jungtinė Karalystė. Londono paketas apima visišką VTB turto įšaldymą, o Rusijos bankams bus visiškai atimta prieiga prie Didžiosios Britanijos finansų sistemos ir jie negalės atlikti tarpuskaitos ir atsiskaityti svarais per JK.

Kartu su VTB į atnaujintą JK vyriausybės sankcijų sąrašą taip pat atsidūrė "Rostech", "United Aircraft Building Company", "United Shipbuilding Company" ir "Uralvagonzavod" (UVZ).

"Rostech", "Uralvagonzavod" yra pramoninė, karinė produkcija, — komentuoja Aleksejus Zubecas. — Taip, gali kilti tam tikrų problemų, pavyzdžiui, "AvtoVAZ", kuri yra "Rostech" dalis, bet tada greičiausiai jie tiesiog pradės funkcionuoti kaip savarankiška akcinė bendrovė, visa tai labai lengva valdyti. Kalbant apie UVZ, kuri gamina tankus, aš nesuprantu, ką jis turėtų daryti Didžiosios Britanijos finansų rinkoje. Būčiau labai nustebęs, jei UVZ atliktų kokias nors finansines operacijas Londone. Tai visos grynai rusiškos įmonės, gyvenančios iš valstybės biudžeto. Jei jos ir pritraukia išorės finansavimą, tai labai maža suma. Ir visos šios priemonės, skirtos sumažinti Rusijos karinio-pramoninio komplekso patekimą į užsienio rinkas, prasidėjo 2014 metais, na, ir kas?"

Taip pat Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas pareiškė, kad bus ribojamas Rusijos piliečių indėlių kiekis Didžiosios Britanijos bankuose. Čia, kaip sakoma, "žmonės ploja stovėdami", sako Aleksejus Zubecas. "Tai vadinama "elito nacionalizavimu", — sako jis. — Rusijos elitas supranta, kad neturi ką veikti užsienyje — apiplėš, lyg ir nėra ką veikti. Britanijos karūna ir britų vyriausybė skiepija patriotizmą Rusijos elite, o tai neabejotinai labai gerai. Tarsime jiems ačiū".

Be to, pažymi ekspertas, ši priemonė taip pat nėra smūgis Rusijos valdžiai ir biudžetui. Kaip pinigų konfiskavimas iš bet kurio privataus asmens paveiks Rusijos makroekonominį stabilumą, lieka neaišku.

"Apskritai, net nežinau, kodėl buvo imtasi šios priemonės, — tęsia Aleksejus Zubecas. — Priešingai, jie turėtų sudaryti maksimalias sąlygas šiam Rusijos tarptautiniam elitui, kad jis vyktų į Angliją, dalyvautų protesto akcijose, bandytų sumenkinti Rusijos valdžią. Bet tai priešingai — smūgis tokiam elitui. Nežinia kam ir kokiam poveikiui ši priemonė skirta".

Be kita ko, Londonas paskelbė sankcijas Rusijos oro bendrovei "Aeroflot". Kalbant apie šias sankcijas, tai apskritai yra didžiulė kvailystė, mano ekspertas.

"Rosaviacija" jau priėmė sprendimą įvesti atsakomuosius apribojimus, britų avialinijoms dabar uždrausta skraidyti virš Rusijos Federacijos teritorijos, sako jis. — Tai reiškia, kad jie negalės vykdyti transsibiro skrydžių, negalės skristi į Pekiną ar Tokiją ar kur kitur. Norint patekti į šį regioną, trumpiausias kelias jiems eina per šiaurinę Sibiro dalį. Jei jiems teks skraidyti aplink Rusiją, tai yra papildomos valandos ore ir didelis praradimas Didžiosios Britanijos oro transporto sektoriui. Dar viena kvailystė. Kam išprovokuoti atsaką, kai Rusija tikrai gali pakenkti veidrodiniu atsaku? Neaišku".

Kuo grasina Europos Sąjunga?

Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovai Briuselyje surengė nepaprastąjį viršūnių susitikimą, kuriame taip pat patvirtino asmeninių ir ekonominių sankcijų Rusijai paketą.

Jos visų pirma turės įtakos finansų, energetikos, transporto sektoriams, dvejopo naudojimo prekėms, taip pat eksporto kontrolei, finansavimui ir vizų politikai.

Kalbant apie finansų sektorių, Europos Komisijos teigimu, sankcijomis siekiama atimti iš Rusijos valstybės valdomų įmonių galimybę atlikti finansinius sandorius su ES, taip pat uždrausti "Rusijos elitui" dėti į bankus indėlius, viršijančius 100 000 eurų.

Į šį paketą pirmą kartą įtrauktos finansinės sankcijos, kurios "atims iš Rusijos prieigą prie svarbiausių kapitalo rinkų". Pažymima, kad jos paveiks 70 procentų Rusijos bankinių paslaugų rinkos, taip pat bus nukreiptos į svarbiausias valstybines įmones, įskaitant gynybos. Nurodytas sankcijų tikslas — paspartinti infliaciją Rusijoje ir palaipsniui mažinti šalies pramonės potencialą.

"Vakaruose gaunamas finansavimas yra gana pigus, — sako Aleksejus Zubecas. — Sąlygiškai ten galite paimti pinigų nuo vieno iki keturių procentų, o tada duoti tuos pinigus su didesnėmis palūkanomis šalies viduje. Bankai neteks pigių pinigų, finansavimo ir negalės iš jo užsidirbti, o tai gali šiek tiek pakelti infliaciją dėl to, kad brangs paskolos".

Pasak jo, šiemet spartėjančios infliacijos Rusijoje buvo tikimasi netaikant sankcijų.

"Taip, papildomas postūmis infliacijai bus neigiama istorija, reikėtų tikėtis perėjimo prie vidinių finansavimo šaltinių iš išorinių, — mano ekspertas. — Bet kuriuo atveju reikia suprasti, kad vidiniai finansavimo šaltiniai — tai yra gyventojų indėliai — ir anksčiau buvo pagrindinis bankų lėšų šaltinis. O antras šaltinis — paskola iš Centrinio banko. Nedidelė dalis Rusijos finansinių institucijų ėmėsi paskolų užsienio valiuta".

Anot jo, nepaisant to, kad po šios priemonės gali atsirasti papildomas infliacinis efektas, šalies makroekonominio stabilumo požiūriu tai nėra smaugianti sankcija. Valdžia turi visas priežastis ir išteklius, kurie gali sumažinti neigiamą poveikį jei ne iki nulio, tai beveik iki nulio. Kartu, pažymi ekspertas, ši priemonė turi ir teigiamą pusę.

"Reikalas tas, kad Rusijos išorės įmonių skola nustos augti. Tokios skolos buvimas yra pažeidžiamumo veiksnys. Kai bankai gyvena iš paskolos kainos skirtumo Rusijoje ir paskolos užsienyje kainos, tada kyla problemų, susijusių su išoriniu finansavimu ir vidinės sistemos nestabilumo elementais. Įmonių išorės skolos mažinimas padės pagerinti Rusijos ekonomiką", — sakė Aleksejus Zubecas.

ES sankcijos taip pat apima draudimą parduoti lėktuvų dalis ir įrangą Rusijos oro linijoms. Ši istorija Rusijai gali tapti tikrai skausminga, tikina Aleksejus Zubecas.

"Rusija neturi pakankamo vidaus orlaivių gamybos lygio, o tai gali tapti didele problema, — sako jis. — Net ir jos pačios orlaivių, kurių yra nedaug, daugiau nei pusė susideda iš importuotų komponentų. Dėl šio apribojimo Rusija turės nuomoti lėktuvus. Parduoti draudžiama, lizingu — ne. Taigi, tai bus užsienio lėktuvai, kurie nepriklausys Rusijai."

Dar kartą apie atjungimą nuo SWIFT

Be viso to, kas paminėta, per nepaprastąjį viršūnių susitikimą ES šalių vadovai aptarė ir trečiąjį sankcijų paketą Rusijos Federacijai. Tai gali apimti Rusijos atjungimą nuo tarptautinės mokėjimo sistemos SWIFT. Ši priemonė yra įmanoma, tačiau jos taikymo tikimybė nedidelė, mano Aleksejus Zubecas.

"Su SWIFT pasaulis nesusiliejo kaip pleištas, pasaulyje yra kelios bankinės informacijos mainų sistemos, įskaitant rusišką ir kinišką. Be to, jei Europa atjungs Rusiją nuo SWIFT, kaip jie planuoja gauti pinigų už savo produktų pardavimą Rusijoje? Rusija yra 5-a pagal dydį Europos Sąjungos prekybos partnerė, kasmet Rusijos Federacijai parduodama produkcijos už apie 80 mlrd. Ir kaip jie gaus tuos 80 milijardų, jei Europos bankai negali susisiekti su rusiškais? Tai būtų labai rimtas smūgis Europos ekonomikai, todėl daugelis ES narių dabar pačios blokuoja šią iniciatyvą", — argumentuoja ekspertas.

Apibendrindamas Aleksejus Zubecas trečiąjį ES sankcijų Rusijai paketą vadina "siaubo istorija ateičiai".

"Rusija dar nebaigė specialios operacijos Ukrainoje, todėl Europos Sąjunga bando daryti spaudimą ir priverstinai apriboti karo veiksmus. Tam pasitelkiamos tokios kalbos apie atjungimą nuo SWIFT ir panašiai", — sako jis.

Kaip sankcijos gali paveikti posovietinės erdvės šalis?

Vakarų sankcijos bus taikomos ir Baltarusijai. Priemonės skirtos Baltarusijos gynybos sektoriui ir finansinėms institucijoms — dviem sritims, kuriose respublika, pasak JAV Iždo departamento, palaiko glaudžius ryšius su Rusija.

Sankcijų sąraše yra du bankai — "Belinvestbank" ir "Bank Dabrabyt" — bei keletas gynybos pramonės įmonių ir saugumo agentūrų.

"Tai tikrai nebus smūgis Baltarusijai, nes pagrindinė jos rinka yra Rusija, — sako Aleksejus Zubecas. — Vėlgi, tai yra visiškai nesuprantamos priemonės, kažkokios sankcijos Baltarusijos teisėsaugos institucijoms. Kokius rezultatus jos duos? Taip, jokių. Aišku, kad tai biudžetinis finansavimas, viskas Baltarusijos rubliais. Todėl tai pokalbis apie nieką. Taip, bėdų gali būti, bet šios bėdos nekelia abejonių dėl įmonių funkcionavimo ir Baltarusijos makroekonominio stabilumo".

Bus įdomu stebėti Kazachstaną esamoje situacijoje, pažymi ekspertas.

"Šalis visada stengėsi balansuoti tarp Rytų ir Vakarų, diversifikuodama ekonomiką, — sako jis. — Tačiau šiandien respublika taip stipriai susieta su Rusija, kad jai teks vienaip ar kitaip rinktis. Vienos ar kitos formos sankcijos Rusijos Federacijai, kaip jau nutiko anksčiau, reikš mūsų šalies vystymosi sulėtėjimą dėl nesugebėjimo įgyvendinti tam tikrus projektus. Ir tada susidaro situacija, kad jei Kazachstanas laikysis Vakarų sankcijų, tada jis iškrenta iš visų "Viena juosta, vienas kelias" projektų, nes nesugebės iki galo išplėtoti prekybinių ir ekonominių santykių su Rusija ir Kinija".

Svarbų sprendimą šiame kontekste priėmė Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas, sako ekspertas. Įpusėjus įvykiams, jis nuskrido į Maskvą, pasirašė tam tikrus dokumentus dėl bendradarbiavimo, o prasidėjus Ukrainos konfliktui teigė, kad ši situacija nekelia abejonių dėl Rusijos ir Azerbaidžano draugystės.

Kalbant apie Baltijos šalis, aišku, kad šių šalių politika yra grynai provakarietiška, sako ekspertas. "Ekonominis nuosmukis, susijęs su ekonominių santykių su Rusija nutrūkimu, tikrai tęsis. Tai būdinga Lietuvai, Latvijai, Estijai. Visais trimis atvejais ekonomika stagnuoja", — pažymi jis.

Atskirai Aleksejus Zubecas išskiria Moldovą, kuriai dabartinė padėtis gali būti naudinga. "Jei kalbėsime apie Moldovą, tai ji bandys, kaip sakoma, "sėdėti ant dviejų kėdžių". Be to, ji tikrai stengsis pasinaudoti savo tranzito padėtimi, motyvuodama galimybe prekiauti su Europa integruojantis į Europos ekonominius mechanizmus per Rumuniją. Kita vertus, jie yra savotiški neutralūs tarpininkai tarp Rusijos ir Europos ir, aišku, stengsis iš to užsidirbti. Ir neatmetu, kad jiems pavyks", — tęsia ekspertas.

Anot jo, jeigu buvusios TSRS šalys kaip nors dalyvaus sankcijų Rusijai skatinimu, jos pačios susidurs su ekonominėmis problemomis. "Rusijos ekonomika jiems labai daug reiškia jų pačių finansinės gerovės požiūriu, — pažymi ekspertas. — Visada buvo taip, kad Rusijos Federacijos vidinės problemos paveikia šių šalių ekonomiką mažėjant jų gaminių paklausai Rusijoje. Tai taip pat yra papildomas spaudimo veiksnys visiems kaimynams".

Apibendrinimas

Aleksejus Zubecas prognozuoja, kad metų pabaigoje Rusijoje infliacija sieks dešimt procentų.

"Rublio kursas išliks 80-90 rublių už dolerį ribose. Viršyti 90 rublių Centrinis bankas neleis. Jau antrąjį pusmetį, esant rublio stabilizavimo ir stiprėjimo tendencijai, kai situacija Ukrainoje bus išsekusi, galime sulaukti grįžimo prie 75 rublių už dolerį lygio ar net žemiau", — sako ekspertas.

"Manau, kad Vakarai labai perdeda savo galimybes, — sako Aleksejus Zubecas. — Paprasčiau tariant, yra dvi priemonės, kurios gali sukelti labai didelių problemų Rusijai. Pirmoji — Rusijos prieigos prie prekybos atsiskaitymų doleriais ir eurais nutraukimas, draudimas visiems Rusijos gyventojams ir Rusijos bankams atlikti sandorius šiomis valiutomis. Įprastai Rusija nori kam nors parduoti savo naftą ar dujas, bet negali atimti pinigų iš pirkėjo, nes finansų sistema yra atsijungusi nuo dolerio ir euro. Antroji priemonė – Rusijos eksporto draudimas: naftos, dujų, metalų ir panašiai. Tai jie kažkada bandė padaryti su Iranu".

Anot jo, tai dvi priemonės, kurios tikrai gali sukelti rimtų problemų Rusijos ekonomikai.

Apskritai, pastebi jis, nemažai šalių niekaip nepalaikė sankcijų Rusijos Federacijai — Kinija, Indija, Korėja, Lotynų Amerika ir daugelis kitų.

"Tai yra, viso pasaulio rinkos Rusijai iš esmės lieka atviros. Taip, tikrai nemažai Rusijos įmonių turės tam tikrų problemų, bet jos prasidėjo ne dabar, o 2014 metais, kai Vakarai bandė padaryti tą patį — apriboti prieigą prie elektronikos, prie dvejopo naudojimo prekių. Praėjo aštuoneri metai, bet lyg niekur nieko. Gyvename", — tęsia ekspertas.

Reikia suprasti, kad yra pagrindinis tvarumo klausimas. Tai yra Rusijos galimybės parduoti naftą, dujas, metalą ir kitas prekes pasaulio rinkose. Ir nė viena sankcija nekelia grėsmės esminiams tvarumo klausimams, apibendrina ekonomikos mokslų daktaras.