Lietuvos vežėjas sustabdė platforminių vagonų nuomą Rusijai

Remdamasi kai kuriais "neoficialiais duomenimis", Lietuvos pusė pareiškė, kad jie neva gali būti panaudoti ne taikiems tikslams

VILNIUS, vasario 8 — Sputnik. "Lietuvos geležinkelių" (LTG) Grupės krovinių vežimo bendrovė "LTG Cargo" sustabdė platforminių vagonų nuomą, praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Nuo kovo 7 d. bendrovės platforminiai vagonai negali būti gabenami tiek tiesiogiai į Rusiją ar Baltarusiją, tiek tranzitu į kitas šalis, išskyrus į Latviją ir Estiją.

Teigiama, kad šiuo sprendimu siekiama apriboti galimybes platforminius vagonus Rusijoje ir Baltarusijoje panaudoti "kariniais tikslais". Neoficialių šaltinių teigimu, į šias dvi šalis patekę platforminiai vagonai "galėtų būtų nacionalizuojami ir naudojami karinei technikai gabenti".

"Šiuo metu, atsižvelgdami tiek į oficialią, tiek ir į gautą neoficialią informaciją, įgyvendiname kompleksinius veiksmus. Pirma, vertiname galimas užsakovų sąsajas su ES sankcionuojamais asmenimis. Nustačius tokius ryšius, atsisakysime ir jau atsisakome vežti jų krovinius – praėjusios savaitės pabaigoje sustabdėme " Metalloinvest" krovinių gabenimą. Antra, siekiame užkirsti kelią bendrovės platforminių vagonų panaudojimui kariniams tikslams įgyvendinti. Vienareikšmiškai smerkiame valstybių agresorių karinius veiksmus prieš Ukrainą ir įgyvendinamais veiksmais siekiame mažinti sąsajas su jomis, kad jos negalėtų pasinaudoti bendrovės turtu", — pasakė "LTG Cargo" generalinė direktorė Eglė Šime.

Taip pat, kaip pareiškė "LTG Cargo", ji ragina "Rusijos geležinkelius" ir "Baltarusijos geležinkelius" skubiai sugrąžinti Lietuvos bendrovei priklausančius vagonus. Skubus vagonų grąžinimas įvestas ir vagonams, kurie per šias šalis vyksta tranzitu.

Praėjusią savaitę LTG nustojo vykdyti didžiausio Rusijos geležies rūdos gamintojos — holdingo "Metalloinvest" —krovinių gabenimo užsakymus. Tokį sprendimą gamintojas pavadino teisiškai nepagrįstu.

Rusija karinę operaciją Ukrainoje pradėjo vasario 24 d. Prezidentas Vladimiras Putinas pavadino tai siekiu apsaugoti žmones, kurie ilgus metus patyrė smurtą ir genocidą iš Kijevo pusės. Reaguodamos į tai, daugelis šalių įvedė įvairias sankcijas, įskaitant asmenines, ir pradėjo dar agresyvesnę retoriką prieš Rusiją.

Rusijos Gynybos ministerija nurodo, kad atakuoja tik Ukrainos karinius objektus. Taip pat Maskva ne kartą ragino Kijevą nekenkti tylos režimui ir nešaudyti į piliečius, norinčius evakuotis.