"Prieisime prie katastrofos": ar Europai ir Kinijai reikia antirusiškų sankcijų?

Nauja diena, naujos sankcijos: Rusija patiria precedento neturintį spaudimą. O Vašingtonas ragina imtis dar griežtesnių priemonių.

VILNIUS, kovo 13 – Sputnik. Tačiau Europa nėra pasirengusi užsukti varžtus iki galo – tai atsilieps ES ekonomikai. Kinija iš principo nesiruošia žygiuoti bendroje kolonoje – kaip ir Turkija. Ir vis dėlto Pekinas bijo Vakarų atsakomųjų priemonių ir labai atsargiai bendrauja su Rusija. Apie galimą pastarųjų dienų sankcijų politikos ateitį pasakoja RIA Novosti autorius Dmitrijus Jermakovas.

Liko tik mažuma

Vakarai jau įvedė 5,5 tūkstančio sankcijų – daugiau nei Iranui, Sirijai ir Šiaurės Korėjai. Pusė įvesta Rusijai pripažinus DLR ir LLR suverenitetą. O pati aktyviausia buvo įprastai neutrali Šveicarija.

Veikti vieningu frontu reikalauja Vašingtonas – net ir iš tų, kurie nėra NATO. Valstybės sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Viktorija Nuland kovo 8 d. pareiškė: "Mes darome spaudimą kiekvienai šaliai, su kuria kalbame, ne tik prezidento, valstybės sekretoriaus ir Valstybės departamento lygiu. Įskaitant valstybes, kurios iki šiol susilaikė nuo sankcijų".

Tačiau net Europa kol kas nesiekia stiprinti priemonių. ES įmonės ir finansų institucijos dešimtmečius plėtojo Rusijos rinką. Nutrūkę ryšiai reiškia labai didelius nuostolius.

Daugelis JAV, ES, Kanados ir Japonijos korporacijų sako: mes ne išeiname, o stabdome savo veiklą. Pavyzdžiui, "IKEA" ir "McDonalds" siunčia darbuotojus – o jų yra dešimtys tūkstančių – į mokamas atostogas.

Kai kurie net susilaikė nuo politinių demaršų – pavyzdžiui, japonų drabužių gamintojas "Uniqlo". Prezidentas Tadashi Yanai pareiškė: "Mūsų produktas yra gyvybiškai būtinas. Rusijos žmonės turi tokią pat teisę į gyvybę, kaip ir mes." Tačiau tai yra reta bendros taisyklės išimtis.

"Europos laukia sunkumai"

Žaliavos brangsta, o Vašingtono partneriai stengiasi išvengti kraštutinumų. Baltųjų rūmų ir Briuselio pareigūnai ragina visiškai atsisakyti angliavandenilių iš Rusijos, tačiau ES to daryti neskuba.

"Prancūzija nėra tokia priklausoma nuo rusiškų dujų. Tačiau jei Maskva sustabdys tiekimą, kitą žiemą Europa susidurs su dideliais sunkumais", – sakė Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas. Vokietijos kancleris Olafas Šolcas pabrėžė, kad energijos ištekliai yra už sankcijų ribų.

Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte perspėja: "Neprovokuokite nekontroliuojamų rizikų Europoje, už jos ribų ir Ukrainoje. Turėtume ir toliau dirbti su Rusijos energija". "Trečdalis importuojamos naftos atkeliauja iš Rusijos. Jei nedelsiant tai sustabdysime, rytoj sustos visas transportas", – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Analena Berbok.

Vengrija taip pat nera pasirengusi embargui. "Sankcijų energetikos sektoriui išplėtimas kelia didžiausią grėsmę forintui ir Vengrijos žmonėms. Kas to prašo, nori priversti mus susimokėti už šį karą. Vengrijos vyriausybė nepalaikys tokio žingsnio jokiame tarptautiniame forume", – sakė finansų ministras Mihalis Varga.

Serbija yra kandidatė į ES. Tačiau prezidentas Aleksandras Vučičius neprisijungė prie antirusiškų sankcijų, nepaisant to, kad, kaip jis pripažino, Vakarai daro "precedento neturintį spaudimą".

"Rusijai bus sunku, bet ji atsigaus ir net sustiprės kai kuriose pramonės šakose. Jei nutrauksime dujų bei naftos tiekimą, patirsime nelaimę", – perspėjo europarlamentaras Thierry Mariani. Ir priminė, kad nafta kotiruoja doleriais, o euras susilpnėjo JAV valiutos atžvilgiu.

Beje, "Brent" kotiruotės kovo 9 dieną siekė 125,18 USD už barelį, per parą jos pakilo beveik 15 punktų.

Siaubingas poveikis

Turkija neplanuoja jokių sankcijų. Be to, Redžepas Tajipas Erdoganas nori tapti taikdariu Rusijos ir Ukrainos konflikte. Kaip rašo leidinys "Milliyet", jis vadino save Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų susitikimo, kuris vyko kovo 10 dieną Antalijos forume, iniciatoriumi.

Turkai perka smarkiai pabrangusį saulėgrąžų aliejų: pagrindiniai tiekėjai čia buvo Rusija ir Ukraina.

"Pakeisti rusišką naftą pasaulio rinkoje labai sunku", – sakė energetikos ir gamtos išteklių viceministras Alparslanas Bairaktaras. Jo nuomone, Vakarų sankcijos "turės siaubingą poveikį" visiems.

Tačiau Ankara jau pasinaudojo abipusiu Rusijos ir Europos oro erdvės uždarymu. Stambulas tapo pagrindiniu aviacijos centru, o "Turkish Airlines" – viena iš pagrindinių skrydžių apribojimų naudos gavėjų.

Rusijos draugai

Kinija pasmerkė sankcijas Rusijai. JT nuolatinis atstovas Zhang Jun išreiškė susirūpinimą dėl Vakarų politikos: "Tai kupina katastrofiškų humanitarinių padarinių ir daro žalą kitoms šalims".

Pasak užsienio reikalų ministro Wang Yi, santykiai su Maskva yra "vieni iš svarbiausių dvišalių santykių". Kita vertus, Pekinas bijo spaudimo. Tuo jau pagrasino JAV prekybos sekretorė Džina Raimondo.

Beveik 20 procentų Rusijos užsienio prekybos atitenka Kinijai. Nepaisant to, pirmieji nemalonūs signalai jau yra. Pavyzdžiui, automobilių nuomos milžinė "DiDi Chuxing" paskelbė apie pasitraukimą iš šalies, nors vėliau šį sprendimą atšaukė. Bank of China ir komercijos banko (ICBC) ofšoriniai padaliniai nustojo išduoti paskolas sandoriams su Rusijos žaliavų eksportuotojais padengti, rašo "Bloomberg".

Pekinas jau turėjo neigiamos JAV apribojimų apėjimo patirties. Už bendradarbiavimą su Iranu Vašingtonas įvedė sankcijas "Huawei Technologies Co" ir "ZTE".

"Kinija kaip ir rusija nemėgsta JAV vadovaujamos tarptautinės sistemos. Tačiau Pekino finansinė pagalba Vakarų sankcijų sąlygomis bus minimali", – dienraščiui "South China Morning Post" sakė Yanmei Xie ir Dan Wang iš analitinės įmonės "Gavekal Dragonomics".

Pagrindinė Kinijos pardavimo rinka yra JAV ir Europa, aiškina politikos strategas Konstantinas Kalačevas. "Pekinas nesiruošia rizikuoti, jie ten skaičiuos pinigus. Si Dzinpingas pareiškė, kad nori sudėti viltis ne į užsienio rinkas, o į vidaus vartojimą. Tačiau kol kas tai nėra visiškai įmanoma, todėl Kinija elgiasi labai atsargiai", – tvirtina ekspertas. Pekinas tikrai neskubės gelbėti Rusijos.

Tuo pat metu Erdoganui reikia tam tikrų lengvatų Kaukaze ir Juodosios jūros regione, bent jau įtakos sferos stiprinimo. "Tiesą sakant, Turkija niekada nebuvo Rusijos sąjungininkė, – primena Kalačiovas. – Ankarai reikia rusų turistų, nekilnojamojo turto pirkėjų pinigų, taip pat naftos ir dujų. O amerikiečius ten nelabai mėgsta: Erdoganas mano, kad Vašingtonas stovi už bandymo surengti perversmą 2016 m."

"Europos ir Amerikos įmonių pareiškimai apie veiklos sustabdymą ar išvykimą iš šalies tėra lojalumą JAV ir ES kursui demonstruojantys gestai. Realiai pajamų prarasti niekas neketina", – sako ekonomistas Leonidas Chazanovas.

Ir pateikia skaičius: pavyzdžiui, "McDonald's" pajamos 2020 metais siekia 19,2 milijardo dolerių, iš kurių beveik pusantro – Rusijoje. "McDonald's" nesiskirs su tokiais pinigais. Kaip ir kitos korporacijos.