Analitikas įvertino Rusijos metalurgų nuostolius dėl ES sankcijų

Ekspertas priminė, kad draudimas taikomas plieno gaminiams, kuriems taikomos ES apsaugos priemonės, tai yra elektrotechniniam plienui, šalto valcavimo plienui, kiekiams, viršijantiems ribojančias karšto valcavimo plieno ir ilgojo valcavimo kvotas

VILNIUS, kovo 16 — Sputnik. ES sankcijos paveiks apie 40 % Rusijos plieno eksporto į Europą, kuris pernai sudarė apie 9 mlrd. USD, RIA Novosti sakė "Finam FG" analitikas Aleksejus Kalačevas.

"Įvardijama apie 3,3 milijardo eurų, tai yra apie 3,6 milijardo dolerių, eksporto pajamų nuostolių suma. Vien "Severstal" pardavimai Europoje 2021 metais siekė beveik 4 milijardus dolerių, "NLMK" pardavimai 2021 metais ES — 2,8 milijardo dolerių, šiek tiek mažiau nei po 1 milijardą dolerių iš "Evraz" ir "MMK", ir apie 500 milijonų dolerių iš "Mechel", iš viso apie 9 milijardus JAV dolerių ES", — sakė jis.

Ekspertas priminė, kad draudimas taikomas "plieno gaminiams, kuriems taikomos ES apsaugos priemonės", tai yra elektrotechniniam plienui, šalto valcavimo plienui, taip pat kiekiams, viršijantiems ribojančias karšto valcavimo plieno ir ilgojo valcavimo kvotas. Tačiau draudimas netaikomas plokštėms.

"Pagrindinį smūgį kris "Severstal", kuri 2021 metais iš eksporto į Europą gavo 34,2 % pajamų. 2021 metais NLMK 17,5 % pajamų gavo iš pardavimo ES, tačiau įmonė gamina valcuotus gaminius ES (turėdama 2021 metais ten atitinkamus pajėgumus), suteikia plokštes, ir mažiau praras nuo naujų sankcijų", — aiškino ekspertas. Tuo pačiu metu į Europą neeksportuotą metalą bus bandoma nukreipti į kitas rinkas — į Artimųjų Rytų šalis ir į Rusijos Federacijos vidaus rinką.

"Galima tikėtis, kad vidaus rinkoje dėl to gali šiek tiek sumažinti kainas kartu su Pramonės ir prekybos ministerijos įvestais antkainių apribojimais, o Europoje, priešingai, draudimo lūkesčiai jau lėmė pastebimą plieno kainų augimą. Greičiausiai rinkai suvirškinus informaciją, kad draudimas dar toli gražu nebaigtas, kainos gali kristi žemyn. Deficitas ilgai nesitęs — atsilaisvinusias nišas užims plieno gamintojai iš Turkijos, Indijos, Kinijos", — padarė išvadą ekspertas.

Rusija karinę operaciją Ukrainoje pradėjo vasario 24 dieną, reaguodama į Donbaso respublikų pagalbos prašymą. Prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad veiksmų tikslas — apsaugoti žmones, kurie daugelį metų patyrė patyčias ir genocidą iš Kijevo režimo pusės. Dėl to planuojama atlikti Ukrainos demilitarizaciją ir denacifikaciją.

Rusijos Federacijos gynybos ministerija ne kartą pabrėžė, kad ginkluotosios pajėgos smogia tik į karinę infrastruktūrą, civiliams niekas negresia, o apie Ukrainos okupaciją nesvarstoma. Atsakydamos į tai, Vakarų šalys įvedė naujas antirusiškas sankcijas, be kita ko Rusijos bankams ir įmonėms. Nemažai įmonių paskelbė apie pasitraukimą iš Rusijos rinkos ir gamybos uždarymą Rusijos Federacijoje. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažymėjo, kad Vakarų įmonės, kurios atsisako bendradarbiauti su Rusija, tai padarė patirdamos milžinišką spaudimą, tačiau Rusija išspręs visas problemas su ekonomika, kurias jai sukelia Vakarai.