JT Saugumo Taryba nepriėmė Rusijos humanitarinės rezoliucijos

Nuolatinis Rusijos atstovas organizacijoje sukritikavo Vakarų šalis už šio proceso politizavimą ir apgailestavo, kad Saugumo Taryba nepriėmė rezoliucijos, kuri padėtų išspręsti humanitarinius klausimus

VILNIUS, kovo 24 — Sputnik. JT Saugumo Taryba nepriėmė Rusijos rezoliucijos dėl Ukrainos, raginančios derybomis nutraukti puolimą dėl civilių evakuacijos, dokumentas negavo reikiamų 9 balsų iš 15, praneša RIA Novosti korespondentas.

Rusija ir Kinija balsavo už rezoliuciją. Likusios JT Saugumo Tarybos narės susilaikė. Baltarusija, Šiaurės Korėja ir Sirija buvo vienos iš rezoliucijos rėmėjų.

Nuolatinis Rusijos atstovas organizacijoje Vasilijus Nebenzia kritikavo Vakarų šalis už šio proceso politizavimą ir apgailestavo, kad Saugumo Taryba nepriėmė rezoliucijos, kuri padėtų išspręsti humanitarinius klausimus.

"Balsavimas atskleidė visus, kuriems humanitarinės bylos politizavimas yra svarbesnis už JT paramą teikiant humanitarinę pagalbą skurstantiems ukrainiečiams. Iš kai kurių delegacijų, ypač iš JAV delegacijos, išgirdome, kad jie nenori dalyvauti jokiame Rusijos pasiūlytame nutarime. Ką tokiu atveju darytumėte? Balsuotumėte prieš. Puikiai suprantame, kokie yra tikrieji jūsų susilaikymo motyvai nepasinaudoti veto teise, kuria pasinaudotumėte kitu atveju", — sakė jis.

Kinijos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Zhangas Junas taip pat pasipiktino Vakarų sprendimu.

"Apgailėtina, kad Tarybai nepavyko pasiekti susitarimo. Visa tarptautinė bendruomenė nori nedelsiant nutraukti puolimą", — sakė jis.

Anksčiau Vakarų atstovai Saugumo Taryboje, ypač nuolatiniai JAV ir Didžiosios Britanijos atstovai, jau yra aiškiai pareiškę, kad nepritars Rusijos rezoliucijai, nes joje Maskva nekaltinama humanitarinės krizės Ukrainoje sukėlimu ir nevadinama agresore.

Dokumento esmė

Dokumentu raginama "derėtis dėl ugnies nutraukimo, siekiant užtikrinti greitą, saugią, savanorišką ir netrukdomą visų civilių evakuaciją". Kaip pažymėta tekste, tam reikia susitarimų dėl humanitarinių pertraukų.

Dokumente, kurio kopija disponuoja RIA Novosti, taip pat teigiama, kad JT Saugumo Taryba reikalauja visapusiškos civilių (tarp jų humanitarinės pagalbos darbuotojų) ir pažeidžiamoje padėtyje atsidūrusių žmonių (tarp jų moterų ir vaikų) apsaugos.

Be to, tekste raginama nenaudoti civilinės infrastruktūros kariniams objektams įrengti, taip pat neįrengti jų tankiai apgyvendintose vietovėse.

Pagal projektą Saugumo Taryba reikalauja, kad visos šalys užtikrintų viso medicinos ir humanitarinio personalo, jų transporto priemonių ir įrangos, ligoninių ir kitų gydymo įstaigų apsaugą. Projekte visos šalys raginamos leisti saugiai ir netrukdomai keliauti už Ukrainos ribų, įskaitant užsienio piliečius, be diskriminacijos, ir sudaryti sąlygas saugiai ir netrukdomai gauti humanitarinę pagalbą tiems, kuriems jos reikia Ukrainoje ir jos apylinkėse.

Kaip pažymima tekste, JT Saugumo Taryba "ragina valstybes nares finansuoti Jungtinių Tautų skubų kreipimąsi dėl humanitarinės pagalbos Ukrainoje, taip pat Regioninį pabėgėlių veiksmų planą Ukrainai".

Alternatyvos nesėkmė

Anksčiau Meksika ir Prancūzija pateikė savo humanitarinės rezoliucijos projektą Saugumo Tarybai, tačiau negalėjo susitarti dėl teksto su savo partneriais. Vakarų atstovai pasisakė už tai, kad dokumente būtinai būtų pasmerkti Rusijos veiksmai Ukrainoje ir ji būtų pripažinta agresore. Tačiau Maskva tam prieštarauja — balsavimo atveju Rusija būtų vetavusi tokį projektą.

Dėl to Prancūzija ir Meksika nusprendė siekti balsavimo dėl savo rezoliucijos Generalinėje Asamblėjoje. Tuo tarpu, skirtingai nei JT Saugumo Tarybos sprendimai, jos rezoliucijos negali numatyti prievartos priemonių prieš valstybę.

Kaip anksčiau paaiškino Rusijos atstovo Jungtinėse Tautose pirmasis pavaduotojas Dmitrijus Polianskis, Prancūzija ir Meksika ėmėsi "labai gudraus manevro", perkeldamos savo projekto darbus iš Saugumo Tarybos JT Generalinei Asamblėjai, nes Paryžiaus ir Meksiko pasiūlyta rezoliucija jau buvo sutarta 99 proc. Pasak jo, Meksikos ir Prancūzijos projektas pažengė į priekį ne vien dėl Vakarų kolegų noro pripildyti jį Rusiją smerkiančiais politiniais elementais, "ko humanitarinėse rezoliucijose nebūna". Rusijos rezoliucija, kurios Saugumo Taryba šiandien nepriėmė, "tiesiog susideda iš sutartų 99 proc".

Rusija karinę operaciją Ukrainoje pradėjo vasario 24 dieną, reaguodama į Donbaso respublikų pagalbos prašymą. Prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad veiksmų tikslas — apsaugoti žmones, kurie daugelį metų patyrė patyčias ir genocidą iš Kijevo režimo pusės. Dėl to planuojama atlikti Ukrainos demilitarizaciją ir denacifikaciją.

Rusijos Federacijos gynybos ministerija ne kartą pabrėžė, kad ginkluotosios pajėgos smogia tik į karinę infrastruktūrą, civiliams niekas negresia, o apie Ukrainos okupaciją nesvarstoma. Atsakydamos į tai, Vakarų šalys įvedė naujas antirusiškas sankcijas, be kita ko Rusijos bankams ir įmonėms. Nemažai įmonių paskelbė apie pasitraukimą iš Rusijos rinkos ir gamybos uždarymą Rusijos Federacijoje. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pažymėjo, kad Vakarų įmonės, kurios atsisako bendradarbiauti su Rusija, tai padarė patirdamos milžinišką spaudimą, tačiau Rusija išspręs visas problemas su ekonomika, kurias jai sukelia Vakarai.