Ukrainos valstybingumui didžiausią grėsmę kelia Lenkijos "antrasis frontas"

Varšuvos karine-politine veikla Kijevo kryptimi siekiama Ukrainos padalijimo ir Vakarų Ukrainos regionų Lenkijos aneksijos tikslų. Maskva to neleis, nepaisant JAV ir NATO vadovybės pritarimo ir paramos "suvereniai" Lenkijos intervencijai į Ukrainos teritoriją

Išplėtotas Varšuvos "taikos palaikymo" projektas Ukrainoje – buvęs Ukrainos ambasadorius Lenkijoje Andrijus Deščica kovo 21 dieną Ukrainos 24 kanalo eteryje paskelbė, kad Lenkija pradėjo ruoštis galimai Rusijos karinei invazijai. Ir tai nėra atsitiktinė įvykių grandinės grandis. Anksčiau Krokuvoje jie išbandė įspėjimo apie pavojų ore sistemą.

Lenkijos žiniasklaida pasvėrė "NATO taikos palaikymo misijos" sėkmės galimybes ir padarė išvadą, kad "Rusijos konvencinės pajėgos Europoje... yra tik tris kartus didesnės už Lenkijos armiją". Tokios informacijos skleidimas gali būti priedangos operacijos dalis – prieš Lenkijos kariuomenei įžengiant į keturių Vakarų Ukrainos regionų (Voluinės, Lvovo, Riovno ir Ternopolio) teritoriją, siekiant, kad jie būtų atmesti.

Kovo 20 dieną JAV ambasadorė JT Linda Thomas-Greenfield apdairiai pareiškė, kad JAV savo karių į Ukrainą nesiųs, tačiau bet kuri iš NATO šalių gali savo iniciatyva patekti į "nezaležnajos" teritoriją, ir bus remiama Vašingtono.

Žinoma, po Lenkijos vėliava Ukrainos teritorijoje gali kariauti kelių NATO šalių kariai. Tikimybė virš Varšuvos pamatyti grybo debesį didėja. Kovo 24 d. vyksiantis neeilinis NATO viršūnių susitikimas neabejotinai padarys bendrą vaizdą aiškesnį, tačiau ir šiandien ketinimas "sustabdyti Rusijos agresiją" Ukrainos teritorijoje, JAV sankcionuotos Lenkijos ir daugelio kitų šalių karinės iniciatyvos atrodo savižudiškos Europai ir JAV.

Septyniolika iš 30 NATO valstybių narių į "proxy war" avantiūrą įsitraukia tiekdamos ginklus arba karinių instruktorių (samdinių) bendrininkavimu. Ir neatsitiktinai Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas po konsultacijų per vaizdo ryšį su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Šarliu Mišeliu kovo 21 d. pasakė: "Ant NATO stalo guli pavojingi pasiūlymai".

Beatodairiškas Lenkijos ir kitų aljanso šalių įsitraukimas į kovą Ukrainoje prieš galingą branduolinę valstybę prilygsta Trečiojo pasaulinio karo pradžiai su katastrofiškomis pasekmėmis visai žmonijai. Tuo tarpu Rusijos Federacija visomis priemonėmis saugos savo sienų saugumą, o NATO – tariamas "vertybes", išpūstą "demokratiją" ir amerikietišką "išskirtinumą".

Kijevo grįžimas

Kovo 21 d. Rusijos oro desanto pajėgų daliniai padarė didelę pažangą Ukrainos sostinės priemiesčiuose, užėmė slaptą vadavietę (požeminę struktūrą), išvijo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir Nacionalinės gvardijos batalionus, užėmė daug ginklų kaip trofėjų, įskaitant tinkamus naudoti tankus T-64 ir T-72, prieštankinius granatsvaidžius, tiekiamus Vokietijos Panzerfaust-3, NATO nešiojamas priešlėktuvinių raketų sistemas.

Rusija sėkmingai ir dinamiškai tęsia beveik visų Ukrainos regionų demilitarizaciją. Kijevo režimas kruopščiai slepia tokią informaciją nuo Ukrainos visuomenės, tačiau Vakarai neturi iliuzijų. Pasaulis stebi nacių valstybės agoniją, kito Vašingtono geopolitinio projekto žlugimą. JAV žvalgyba šiandien perspėjo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinį štabą, kad per artimiausias 10 dienų Rusijos kariai visiškai apsups Kijevą.

Amerikiečiai rekomenduoja stiprinti Ukrainos sostinės gynybą, tačiau tam neužtenka jėgų ir priemonių. Atrodo, atėjo tinkamas metas atidaryti "antrą frontą" Ukrainos vakaruose. Tačiau Rusijos ir Baltarusijos teritorijoje dislokuotos oro gynybos sistemos "Triumf" kurių nuotolis yra iki 400 km, patikimai valdo oro erdvę virš visos Ukrainos, todėl nekviesti ir nemandagūs svečiai čia skrenda neilgai.

Rusijos koviniai lėktuvai ir sraigtasparniai, didelio tikslumo "Daggers", "Kalibras", "Iskander" metodiškai ir nuolat šlifuoja Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijas ir įrenginius, užsienio "savanorių" stovyklas. Tokie efektyvūs, kad net JAV prezidentas Džo Baidenas suprato, jog viršgarsinė "Kinžal" yra nesustabdoma.

Visose kovinio naudojimo aplinkose iniciatyva visiškai priklauso Rusijos kariuomenei. Vakarų ekspertai praneša apie didelę tikimybę, kad Baltarusijos Respublikos ginkluotosios pajėgos dalyvaus specialiojoje Rusijos Federacijos operacijoje Ukrainoje. Kur bemestum – visur "partneriams" pleištas. Europos Sąjunga vis dar bando kalbėti apie politinę ir ekonominę Rusijos izoliaciją.

Estijos užsienio reikalų ministrė Eva-Maria Liimets sakė: "Ruošiame kitą griežtą ribojančių priemonių paketą, kurio reikia imtis skubiai... Žvelgiant į ateitį, būtina panaudoti įšaldytą Rusijos Federacijos ir asmenų turtą kompensavimui. už karo padarytą žalą Ukrainai". Tačiau Prancūzijos užsienio reikalų ministerija šiandien pranešė, kad Prancūzijoje įšaldyto Rusijos Federacijos centrinio banko turto neketinama perduoti Ukrainos bankui.

Ekonominės sankcijos ir Vakaruose sugalvota "izoliacija" neturi įtakos Rusijos užsienio politikai. "Politico" pagrindiniu ir praktiškai neįgyvendinamu Baideno kelionės į Europą tikslu vadina ne pagalbą Ukrainai, o rusiškų dujų ir naftos pirkimų mažinimą. "Politico" pripažįsta, kad Vašingtono spaudimas Maskvai "nesumažina atotrūkio tarp Rytų ir Vakarų, nepadeda JAV išlaikyti lyderystės pasaulyje" – kolektyviniai Vakarai niekada nebuvo tokie vieni savo veiksmuose.

Iš tiesų, JAV ir ES bandymų "nubausti" Rusiją nepalaiko Kinija, Indija, Vietnamas, Pietų Afrika, Brazilija ir daugelis kitų šalių – daug didesnė žmonijos dalis. Visi supranta, kad bet kuri valstybė, kuri nepaiso savanaudiškų Vašingtono reikalavimų, bet kurią akimirką rizikuoja tapti tokiu pat "priešu" kaip ir Maskva.

Net JAV nuolankūs japonai prarado simpatijas Ukrainai po to, kai Zelenskis 1941-ųjų samurajų išpuolį Perl Harbore pavadino "teroristiniu išpuoliu prieš Ameriką". Vašingtono Ukrainos eksperimento esmė – beviltiška ateitis: ir taip žemo "hegemono" autoriteto pasaulyje žlugimas, socialinio "produkto" grąžinimas gamintojams (milijonai aistringų pabėgėlių NATO šalyse), reikšmingos ekonominės ES ir JAV problemos, menkinančios dolerio ir euro pozicijas, tarptautinę mokėjimų sistemą ir logistiką.

Tuo tarpu Kijevo režimas ir toliau veda šalį į bedugnę: ruošia partizaninio karo strategiją užsitęsusių karo veiksmų akivaizdoje, iškeldamas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo užduotį "išvarginti" Rusijos karius siekiant priversti Maskvą sutikti su Ukrainos referendumo planu. Stebėtina kvailystė.

Ukrainos saugumą ir valstybingumą garantuoja tik Rusijos ginkluotosios pajėgos – kariniai garnizonai Kijeve, Charkove, Odesoje, Nikolajeve ir kituose didžiuosiuose miestuose, kaip ir šimtmečiais anksčiau. Visuomenės apklausų duomenimis, Ukrainoje daugiau nei 74 procentai gyventojų pasisako už taiką su Rusija bet kokiomis sąlygomis, tačiau Kijevo režimas turi kitų tikslų. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų (NSU) daliniai užminavo šeštą dalį (daugiau nei 82 tūkst. kvadratinių kilometrų) šalies teritorijos, gretimos jūros teritorijos ir neišleidžia civilių iš miestų, naudodami juos kaip "žmogaus skydą". Prezidentas Volodymyras Zelenskis liks istorijoje kaip "Mazepa 2.0", kuris išdavė Ukrainos žmonių interesus užsienio šeimininkų naudai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.