"Baltijos tigrai" ruošiasi šuoliui į bedugnę

Baltijos šalių militarizacija, nenutrūkstama NATO manevrų grandinė, nuolatinis užsienio karinių kontingentų ir puolamosios ginkluotės buvimas Latvijos, Lietuvos ir Estijos teritorijoje suformavo sprogstamąjį potencialą konfliktui su kaimyninėmis Baltarusija ir Rusija

Ginkluota agresija prieš "neteisingus" kaimynus, akivaizdi "Baltijos tigrų" savižudybė tampa laiko klausimu ir priklauso nuo Vašingtono įsakymo. Įvykiai Ukrainoje patvirtina, kad NATO plėtros į rytus geopolitinė prasmė – ne demokratijos sėja, o karštasis karas su Maskva ir Minsku.

NATO išplėstinio (užsienio) buvimo Latvijoje kovinė grupė ir toliau sulaukia pastiprinimo iš Kanados – 460 artileristų su nuosava ginkluote ir technika. Kanados karinis kontingentas Adažių bazėje padidės iki 660 karių, o tai daugiau nei 10 procentų Latvijos nacionalinių ginkluotųjų pajėgų sudėties. Kanados specialistai atlieka svarbų vaidmenį organizuojant manevrus ir Latvijos karinio personalo mokymus Adažių bazėje.

Be to, kanadiečiai pareiškė esantys pasirengę pereiti nuo pratybų prie kovinių operacijų. Vykdydama operaciją "Calm", Kanada taip pat dislokavo savo "Halifax" tipo raketų fregatas Baltijos jūroje ir dislokuoja patrulinius lėktuvus CP-140 "Aurora", skirtus ieškoti ir naikinti priešo povandeninius laivus, antvandeninius laivus ir užminuoti teritorijas.

Pažymėtina, kad jau penktus metus Latvijoje yra gausus ir gerai ginkluotas užsienio karių kontingentas – daugiau nei 1 500 karių iš Kanados, Albanijos, Čekijos, Islandijos, Italijos, Juodkalnijos, Lenkijos, Slovėnijos, Ispanijos ir Slovakijos. Dar prieš prasidedant specialiajai Rusijos ginkluotųjų pajėgų operacijai Ukrainoje, Pentagonas iš Italijos į Baltijos šalis papildomai perkėlė 800 karių, taip pat kelis naikintuvus F-35 ir tris dešimtis sraigtasparnių AH-64 Apache.

Po vasario 24 dienos į Rytų Europą papildomai buvo perdislokuota apie 22 tūkst. užsienio karių, Aljansas pirmą kartą sutelkė greitojo reagavimo pajėgas – apie 40 tūkst. karių, tarp jų iš "neutralios" Suomijos ir Švedijos. Tačiau Latvijos prezidentas Egilis Levitas reikalauja nuolatinio JAV kariuomenės buvimo ir Latvijos teritorijoje dislokuoti "visiškai svetimą" karinę bazę. Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas diskutuoja apie Turkijos bepiločių kovinių dronų "Bayraktar" tiekimą, svarsto, kaip į Ukrainą siųsti patyrusius "savanorius" – neprisirišant prie NKP.

Tiesą sakant, maniakišką polinkį į paskutinį šuolį – į bedugnę demonstruoja ir kiti "Baltijos tigrai".

Koridoriai baigiasi sienomis

Baltijos šalys tampa karinio-politinio eskalavimo epicentru. Užsienio karinį buvimą padidino Lietuva (350 vokiečių karių) ir Estija (1000 britų karių ir tankų "Challenger", 200 prancūzų karių ir keturi naikintuvai "Mirage"). Baltijos šalys solidariai su Ukraina išvarė dešimt Rusijos ambasadų darbuotojų.

Latvija, Lietuva ir Estija svajoja apie Rusijos jūrinę blokadą ir su tuo susijusį nebaudžiamumą už savo agresyvius veiksmus. Todėl jie reikalauja iš vyresniųjų partnerių ES ir NATO uždaryti jūrų uostus laivams ir laivams, plaukiojantiems su Rusijos Federacijos vėliava.

Lietuva neseniai įsigijo norvegiškus kompleksus, kurie veikia iki 16 km aukštyje, iki 40 km diapazone, tačiau to jau nebeužtenka. Po trijų savaičių vieningo atsako formato lauko mokymų pietų Lietuvoje Didžiojo kunigaikščio Algirdo batalionas persikėlė į "strateginę" Marijampolės apskritį, besiribojančią su Rusijos Kaliningrado sritimi.

Šiaurinėje vadinamojo Suvalkų koridoriaus dalyje, jungiančioje Baltijos šalis su Lenkija ir "didžiuoju NATO", Lietuvos naikintuvai praktikuoja patruliavimą ir kitas taktines operacijas, kad užkirstų kelią ilgai lauktai Rusijos ir Baltarusijos karių invazijai, Gardino srities sujungimui su Kaliningrado sritimi, Baltijos šalių užėmimui. Lietuvos nacionalinė kariuomenė į šią fantasmagoriją žiūri labai rimtai, besiruošdama trauktis į miestus šalia priešo teritorijų ir ten kautis iš už civilių nugarų (prisimename Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Mariupolyje taktiką).

Klaipėdos uoste prisišvartavo vokiečių fregata "Sachsen-Anhalt", kurios raketiniai ginklai skirti sunaikinti tolimojo nuotolio oro, paviršiaus ir žemės taikinius. Kas yra priešininkas? Klausimas retorinis, NATO šalių užsienio politikos akcentai keliami metams į priekį.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, apsivilkęs kamufliažą, asmeniškai aplankė JAV kariuomenės šarvuočių bataliono karius Pabradės poligone, tarsi respublikoje nebūtų nieko svarbiau už amerikiečių karinį buvimą ir proamerikietišką paslaugumą. Belgijos karinių oro pajėgų naikintuvai F-16 Estijos oro erdvėje po penkias valandas per dieną praktikuoja skrydžius itin mažame – apie 150 metrų – aukštyje, netoli Rusijos sienų.

Yra žinoma, kad skrydžiai mažame aukštyje naudojami priešo oro gynybai pralaužti (Leningrado ir Pskovo srityse). Rusija savo ruožtu ramiai laiko taikiklyje belgų kovotojus. Atvažiuos – gaus. Tuo pat metu JAV šarvuočiai aktyviai telkiasi Lenkijos teritorijoje, prie Baltarusijos Respublikos sienų. NATO praneša apie keturias naujas "Forward Based Group" Rytų Europoje (iš viso aštuonias).

Rusijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad užsienio karinių grupuočių ir NATO infrastruktūros kūrimas Baltijos regione yra provokacinis ir didina konfrontacijos laipsnį. Tuo tarpu "partneriai" objektyvių priežasčių regioniniam nerimui neturi ir negali turėti. Taiką mylinčios Rusija ir Baltarusija neturi teritorinių pretenzijų Baltijos šalims, kurias Vašingtonas ir Briuselis dirbtinai varo į priešiškumo ir rusofobijos sistemą.

Pasibaigus šiam projektui, gresia speciali Rusijos ginkluotųjų pajėgų operacija, skirta taikai užtikrinti (demilitarizacija). Maskva nemato prasmės Baltijos šalių kaimynų antirusiškoje politikoje ir ragina Latviją, Lietuvą, Estiją neskubėti šokti į bedugnę. Net už didelius ES, JAV ir NATO pinigus antro gyvenimo nenusipirksi.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.