Lietuvos bankas ieško sprendimo dėl palankesnio grivinų keitimo į eurus kurso

Pasak Lietuvos banko vadovo, bankas negali pasirašyti tokio pat susitarimo dėl palankesnio grivinų keitimo kurso, kokį anksčiau pasirašė Lenkijos ir Ukrainos centriniai bankai

VILNIUS, kovo 29 — Sputnik. Lietuvos bankas kartu su Ukrainos, Latvijos bei Estijos centriniais bankais ieško sprendimo, kaip užtikrinti palankesnį grivinų keitimo į eurus kursą pabėgėliams iš Ukrainos. Apie tai antradienį spaudos konferencijoje pranešė LB vadovas Gediminas Šimkus.

Pasak LB vadovo, šiuo metu konsultuojamasi dėl priemonių, kad grivinos galėtų būti keičiamos santykiu, kuo artimesniu oficialiam kursui.

"Ieškome piniginio finansavimo reikalavimų nepažeidžiančių sprendimų, kurie galioja mums kaip euro sistemos dalyviams, kad grivinos galėtų būti keičiamos santykiu, kuo artimesniu oficialiam kursui", – sakė Šimkus.

Jis taip pat pažymėjo, kad LB negali pasirašyti tokio pat susitarimo dėl palankesnio grivinų keitimo kurso, kokį pasirašė Lenkijos ir Ukrainos centriniai bankai, nes Lenkija nepriklauso euro zonai.

"Šiuo atžvilgiu pagrindinis skirtumas tarp Lenkijos ir Lietuvos, kad mes esame euro sistemos dalimi, todėl tokie susitarimai, kuriuos padarė Lenkijos centrinis bankas su nacionaliniu Ukrainos banku, būtų įmanomi, tik jeigu tai atliktų visa euro sistema", – sakė banko vadovas.

Pagal specialų kovo 18 d. pasirašytą susitarimą tarp Ukrainos ir Lenkijos nacionalinių bankų, pabėgėliai iš Ukrainos gali išsikeisti iki 10 000 grivinų (apie 310 eurų) į zlotus komerciniuose bankuose pagal suapvalintą oficialų valiutos keitimo kursą.

Oficialus LB kursas kovo 29 dieną buvo 33,7 grivinos už 1 Eur. Portalo „bankai.lt“ duomenimis, antradienį keityklose už vieną eurą buvo prašoma 40–45 grivinų. Kovo pradžioje ukrainietiška valiuta Lietuvoje buvo superkama gerokai pigiau – už 1 Eur teko mokėti apie 85–90 grivinų.

Rusija karinę operaciją Ukrainoje pradėjo vasario 24 dieną, reaguodama į Donbaso respublikų pagalbos prašymą. Prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad veiksmų tikslas — apsaugoti žmones, kurie daugelį metų patyrė patyčias ir genocidą iš Kijevo režimo pusės. Dėl to planuojama atlikti Ukrainos demilitarizaciją ir denacifikaciją. Kartu jis pabrėžė, kad į Maskvos planus neįeina Ukrainos teritorijų okupacija.