Lietuva stiprins Kaliningrado tranzito apsaugą: pritrauks sraigtasparnius ir policiją

Lietuva privalo laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų, tad šiuo metu krovinių tranzitas traukiniais į Kaliningrado sritį yra vykdomas sklandžiai

VILNIUS, kovo 30 — Sputnik. Vykstant Rusijos specialiajai operacijai Lietuva nusprendė sustiprinti Kaliningrado tranzito saugumą.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė trečiadienį lankėsi Kenos pasienio kontrolės punkte, kur kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Policijos departamento vadovais aptarė specialaus Kaliningrado tranzito saugumo užtikrinimą.

"Šiuo sudėtingu laikotarpiu turime skirti ypatingą dėmesį keleivių ir krovinių tranzitui traukiniais į Kaliningrado sritį. Pablogėjus geopolitinei situacijai regione, negalime prarasti budrumo, turime įvertinti visas rizikas ir galimas provokacijas bei užtikrinti maksimalų Kaliningrado tranzito schemos saugumą. Tam sieksime ir papildomų lėšų iš Europos Sąjungos", – teigia Bilotaitė.

Ministrės teigimu, Lietuva privalo laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų, tad šiuo metu keleivių ir krovinių tranzitas traukiniais į/iš Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį yra vykdomas sklandžiai ir nepertraukiamai. Tranzitas vykdomas remiantis galiojančiu 2002 m. Europos Sąjungos ir Rusijos susitarimu ir jame apibrėžtais įsipareigojimais.

Pažymėta, kad Lietuva jau kreipėsi į Europos Komisiją, prašydama įvertinti Kaliningrado tranzitą specialiosios operacijos Ukraine kontekste ir jo saugumo užtikrinimui skirti 24 mln. eurų.

Stiprinant Kaliningrado tranzito saugumą nuspręsta tranzitinius traukinius dažniau lydėti iš oro, tranzitiniame ruože pasitelkti daugiau policijos ekipažų, taip pat įsigyti sraigtasparnį, plėsti stebėjimo sistemą tranzitiniame geležinkelio ruože.

Bilotaitės teigimu, pagrindinės grėsmės yra provokacijos traukiniuose, neleistinas pasišalinimas iš traukinio, masinis važiavimas traukiniu be leidimų ir karinių formuočių vykimas traukiniu.

2017-2019 m. per metus tranzitu iš/į Kaliningradą per Lietuvą vykdavo apie 800 tūkst. asmenų, 2020 m. – apie 220 tūkst. asmenų, 2021 m. – apie 400 tūkst. asmenų.

Vasario 24 dieną Rusija pradėjo karinę specialiąją operaciją Ukrainoje. Prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad jos tikslas – apsaugoti DLR ir LLR civilius, kurie "aštuonerius metus patiria patyčias ir genocidą iš Kijevo režimo pusės". Anot jo, dėl to planuojama atlikti "Ukrainos demilitarizaciją ir denacifikaciją", patraukti atsakomybėn visus karo nusikaltėlius, kaltus dėl žiaurių nusikaltimų prieš Donbaso respublikų piliečius. Ginkluotosios pajėgos smogia tik į karinę infrastruktūrą, apie Ukrainos okupaciją nekalbama.