Išėjo konfūzas. Lietuva susipainiojo su "priešiškomis" valstybėmis

Lietuvos valdžia sudarė savo "priešų sąrašą", kuriame kartu su Rusija ir Baltarusija yra kelios ginčytinos teritorijos. Taigi, Lietuvos sąrašo sudarytojai netiesiogiai pripažino šių iki šiol nepripažintų valstybių nepriklausomybę

Reaguodama į Rusijos sąrašą iš 48 "nedraugiškų valstybių", kurioms Maskva taiko savo atsakomąsias sankcijas, Lietuvos valdžia nusprendė dar kartą pasirodyti "lenkdama likusį pasaulį". Ekonomikos ir inovacijų ministerija, vadovaujama Laisvės partijos lyderės Aušrinės Armonaitės, Seimo deputatų pavedimu sudarė Lietuvos priešų sąrašą.

Kovo 17 dieną Lietuvos Seimas skubos tvarka priėmė Viešųjų pirkimų įstatymų pataisas. Į juos buvo įvesti reikšmingi apribojimai. Remiantis priimtomis pataisomis, Vyriausybei buvo pavesta sudaryti priešiškų valstybių sąrašą. Kaip teigiama pranešime spaudai — "priešiškų teritorijų", o ne "nedraugiškų valstybių" pagal analogiją su Rusijos sąrašu. Formuluotė buvusios Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės stiliumi — ji pirmoji pasaulyje Rusiją pavadino "teroristine valstybe" ir nurodė Lietuvos ministerijoms, taip pat pirmosioms pasaulyje, tiekti mirtinus ginklus Kijevo režimui, kad šis naikintų Donbaso gyventojus.

Ingridos Šimonytės vadovaujama Lietuvos Vyriausybė iš karto pritarė Ekonomikos ministerijos sudarytam sąrašui. Kartu su Rusija ir Baltarusija į jį buvo įtraukti ir kiti "teisės subjektai" — tai, kaip rašoma pranešime spaudai, "aneksuotas Krymas, Moldovos vyriausybės nekontroliuojama Padniestrės teritorija ir Gruzijos vyriausybės nekontroliuojamos Abchazijos bei Pietų Osetijos teritorijos". Pastebėtina, kad sąrašo sudarytojai — vėl remiantis pranešimu spaudai — nesivargino Rusiją pažymėti kaip Rusijos Federaciją (RF), o Baltarusiją — Baltarusijos Respubliką (RB). Įvairių lygių oficialiuose dokumentuose būtent taip žymimos aukščiau įvardintos valstybės.

Lietuvos vyriausybės oficialiai patvirtinto dokumento (sąrašo) pagrindu bus galima pašalinti iš viešųjų pirkimų konkursų ir nutraukti anksčiau sudarytas sutartis su įmonėmis, kurios kažkokiu būdu "priklauso šioms valstybėms".

"Iki šiol perkančiosios organizacijos neturėjo pagrindo atmesti pasiūlymus ar nutraukti viešųjų pirkimų sutartis, kai siūlomos prekės yra iš grėsmę keliančių valstybių ar tiekėjai yra susiję su tokiomis valstybėmis. Vadovaudamiesi patvirtintu valstybių sąrašu, pirkimų vykdytojai galės priimti sprendimus, kad viešaisiais pirkimais nebūtų finansuojamos šios priešiškos valstybės", — pareiškė ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė.

O dabar pereisime prie žodinės kazuistikos. Jau aptarėme oficialius dviejų JT valstybių narių pavadinimus (RF ir RB). Dabar pabandysime suprasti, kokias teisines pasekmes Lietuvos priimtas dokumentas gali turėti "priešiškoms teritorijoms" — Krymui, Padniestrei, Pietų Osetijai ir Abchazijai. Pastebėtina, kad dokumente Lietuvos valdžia nė žodžiu neužsiminė apie Rusijos Federacijos oficialiai pripažintas Donecko (DLR) ir Luhansko (LLR) liaudies respublikas.

Iš karto pažymėsime, kad autorius nėra profesionalus teisininkas ir jo galimi analitiniai samprotavimai gali būti neteisingi. Ir vis dėlto pabandysime suprasti, į kokius teisinius spąstus įsivėlė Lietuvos užsienio politikos lyderiai.

Kaip žinia, prie kiekvienos prekės yra lydintys dokumentai, kuriuose nurodoma jos gamybos vieta — įmonės juridinis adresas. Visiems žinomas užrašas "Made in... " ant pakuotės. Tai yra, šie duomenys leidžia iš karto nustatyti, kad prekė buvo pagaminta "priešo teritorijoje", o tai reiškia, kad jam taikomi nurodyti apribojimai. Taip pat galima sekti įmonės akcininkų sąrašą, siekiant pamatyti, ar tarp jos savininkų yra asmenų, kuriems taikomos sankcijos. Viskas lengva ir paprasta.

Bet tada prasideda įdomūs momentai. Pranešime apie Lietuvos "priešų sąrašą" painiojamos teritorijų ir valstybių sąvokos, kaip ir Lietuvos istorikai savo laiku, politikų siūlymu, pradėjo painioti "okupacijos" ir "aneksijos" sąvokas. Štai visuose naujausios Lietuvos istorijos dokumentuose 50 metų laikotarpis TSRS sudėtyje pažymėtas tik kaip "sovietinė okupacija". Net buvo priimtas baudžiamasis įstatymas "Dėl sovietinės okupacijos neigimo". Bet 1940 m. liepos 23 d. JAV valstybės sekretoriaus Samnerio Veleso (Sumner Welles) deklaracijoje, kuria Lietuvos politikai labai mėgsta mojuoti, kalbama apie "aneksiją" į Lietuvą įžengus sovietų kariuomenei. "Okupacija" ir "aneksija" yra dvi visiškai skirtingos teisinės sąvokos, kurias vartodami lygiagrečiai, lietuviai šiurkščiai klastingai perrašo istoriją ir diplomatinę kazuistiką.

Matant jų metodus galima padaryti tokią prielaidą. Tas pats Krymas, minėtame sąraše nurodytas kaip "aneksuota" teritorija, dėl įtraukimo į sąrašą Lietuvos faktiškai pripažįstamas atskiru "teisės subjektu", kuriam įvedami apribojimai. Tas pats pasakytina ir apie kitas nepripažintas respublikas — Padniestrę, Abchaziją ir Pietų Osetiją.

Taigi, oficialiame dokumente pripažindama minėtas "priešo teritorijas", Lietuva netiesiogiai pripažino jų kaip atskirų "teisinių subjektų" nepriklausomybę.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.