Borelis teigia, kad Rusija atsisako derybų su Ukraina

Zacharova trečiadienį sakė, jog Maskva pasiūlymus dėl taikos sutarties Ukrainai pateikė balandžio 15 dieną, tačiau atsakymo vis dar nesulaukė

VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. ES mano, kad Rusija šiuo metu nenori derėtis dėl padėties Ukrainoje sureguliavimo, todėl ir toliau ginklu rems Kijevą, interviu Europos žiniasklaidai sakė ES diplomatijos vadovas Žozepas Borelis. Praneša RIA Novosti.

Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova trečiadienį sakė, kad Maskva pasiūlymus dėl taikos sutarties Ukrainai pateikė balandžio 15 dieną, tačiau atsakymo vis dar nėra, viskas "pakibę" Kijevo pusėje. Ji taip pat pažymėjo, kad "bet kokios konfliktinės situacijos baigiasi derybomis", nėra kitų priemonių joms išspręsti.

"Dirbti prie derybų stalo? Žinoma! Rytoj, dabar! Problema ta, kad [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas sako "ne", — sakė Borelis. Šią poziciją jis iliustravo neseniai įvykusiu Austrijos kanclerio Karlo Nehamerio vizitu į Maskvą. "Austrijos kancleris grįžo [iš Maskvos] ir pasakė, kad Putinas nenori kalbėti apie derybas, kad ruošiasi dideliam puolimui Donbase... Norime paremti ukrainiečius", — sako Europos vadovas.

Kartu Borelis pridūrė, kad ES tikisi, jog paūmėjimas Ukrainoje baigsis "kuo greičiau". "Norime padėti Ukrainai apsiginti nuo agresijos", — sakė jis.

Kita vertus, Borelis teigė, kad pasibaigus karo veiksmams Ukrainos teritorijoje, pasaulis dar labiau susiskaldys.

"Pasaulis bus daug labiau susiskaidęs ir tai sukels ekonominį sukrėtimą", — Ispanijos laikraštis "El País" citavo Borelį. Visų pirma, kaip ginklai bus naudojamos įvairių rūšių žaliavos. "Grūdai taip pat pavirs savotišku ginklu. Rusija jau sako: mūsų grūdai yra mūsų draugams, kas nebus mūsų draugas, jų negaus", — sako Europos diplomatijos vadovas.

Be to, pasak jo, atsiras nauja politinė panorama, kurioje vienoje pusėje stos Rusija ir Kinija, o kitoje — Vakarai. "Ir daugelis besivystančių šalių, priklausomai nuo aplinkybių, palinks į vieną ar kitą pusę. Pamenate, kaip šaltojo karo metais kalbėjome apie neprisijungusias šalis? Dabar matome panašaus reiškinio atsiradimą", — pabrėžė Europos politikas.

Nehameris balandžio 10 dieną lankėsi Maskvoje susitikti su Putinu. Susitikimas buvo uždaras ir vyko Rusijos Federacijos prezidento rezidencijoje netoli Maskvos. Anot Austrijos žiniasklaidos, jie kalbėjosi 90 minučių.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas anksčiau pažymėjo, kad bet koks krovinys, kuriame yra ginklų Ukrainai, taps teisėtu taikiniu Rusijai. Rusijos Federacijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad Vakarų vykdomas Ukrainos pumpavimas ginklais neprisideda prie Rusijos ir Ukrainos derybų sėkmės ir turės neigiamą poveikį.

Rusija karinę operaciją Ukrainoje pradėjo vasario 24 d. Prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad jos tikslas — "apsaugoti žmones, kurie jau aštuonerius metus patiria patyčias ir genocidą iš Kijevo režimo pusės". Dėl to, anot jo, planuojama atlikti "Ukrainos demilitarizaciją ir denacifikaciją", patraukti atsakomybėn visus karo nusikaltėlius, atsakingus už "kruvinus nusikaltimus civiliams" Donbase. Pasak Rusijos gynybos ministerijos, ginkluotosios pajėgos smogia tik į karinę infrastruktūrą, o iki kovo 25 d. įvykdė pagrindines pirmojo etapo užduotis — gerokai sumažino Ukrainos kovinį potencialą. Rusijos gynybos ministerijos teigimu, pagrindinis tikslas — Donbaso išlaisvinimas.