VSD įvardija Rusiją kaip džiausią egzistencinę grėsmę

Be Rusijos, "grėsmių" sąraše yra Baltarusijos ir Kinijos politika. Ataskaita paremta duomenimis, surinktais iki vasario 4 dienos

VILNIUS, balandžio 29 — Sputnik. Rusijos specialiaja operacija Ukrainoje "sugriovė Europos saugumo architektūrą", tačiau tiesioginės karinės grėsmės Lietuvai šiuo metu nėra. Apie tai teigiama Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešime.

Šiemet susiklostė išskirtinė situacija, kai specialiosios operacijos pradžia sutapo su leidinio rengimo pabaiga. Informacija, kuria remiantis daryti vertinimai, surinkta iki vasario 4 d., todėl neapžvelgiama saugumo situacija regione.

"Lietuvai ir jos transatlantiniams sąjungininkams jau seniai neteko patirti tokio stipraus autoritarinių valstybių spaudimo. Didžiausia, potencialiai egzistencinė, grėsmė Lietuvai yra ir išliks Rusija – agresyvi Kremliaus užsienio politika ir karinis potencialas", — teigiama pranešime.

VSD teigia, kad Kremlius laiko "Rusijos ekonomines ir socialines problemas" priešiškos Rusijai Vakarų politikos pasekme.

VSD vadovo Dariaus Jauniškio teigimu, "tiesioginės karinės agresijos grėsmės" prieš Lietuvą nėra.

"Mūsų ir mūsų partnerių žvalgyba neišvengiamai pastebėtų tokius ženklus ir signalizuotų, kad reikia imtis atitinkamų priemonių", – sakė jis.

Tarp kitų "grėsmių" agentūra įvardija migracijos krizę, kurią, žvalgybos tarnybų teigimu, esą organizavo Baltarusijos valdžia.

"Minskas tapo dar labiau priklausomas nuo Maskvos. Kremliaus remiamas Baltarusijos autoritarinis režimas įgyja vis daugiau totalitarizmo bruožų", – teigiama pranešime.

Lietuvos žvalgyba taip pat pažymėjo, kad autoritarinės Kinijos užsienio politika, ekonominė ir informacinė veikla yra neva "agresyvaus" pobūdžio.

"Ji nutaikoma prieš valstybes, kurios mezga glaudesnius ryšius su Taivanu, išsako susirūpinimą žmogaus teisių padėtimi Kinijoje, riboja Kinijos kompanijų skverbimąsi į strateginę reikšmę turinčius ūkio sektorius. Siekdama pakeisti šių valstybių poziciją, Kinija įšaldo diplomatinius santykius su jomis, pažemina diplomatinio atstovavimo lygį, kuria kliūtis jų prekybai, investicijoms, blogina verslo aplinką. Kinija kompleksiškai taiko daugelį išvardytų spaudimo priemonių ir Lietuvai už jos vykdomą politiką", — praneša VSD.

Lietuvos valdžia nuolat kalba, kad Rusija kelia rimtą "grėsmę" jų šaliai. Tas pats buvo teigiama VSD ataskaitose pernai ir užpernai. Tada buvo teigiama, kad Rusijos specialiosios tarnybos bando "užverbuoti Lietuvos piliečius", o su Rusijair Baltarusija bendraujantys ar ten giminaičių turintys Lietuvos politiniai ir visuomenės veikėjai "dažnai patenka į Kremliaus akiratį".

Daugelis ekspertų teigė, kad Lietuva naudojasi "isterija" aplink "Rusijos grėsmę", siekdama pritraukti prie sienos kuo daugiau NATO technikos ir kontingentų. Rusijos vadovybė ne kartą pabrėžė, kad respublikos teiginiai apie "agresiją" neturi pagrindo.

Situacija Ukrainoje

Rusija karinę operaciją Ukrainoje pradėjo vasario 24 d. Prezidentas Vladimiras Putinas pavadino jos tikslą — "apsaugoti žmones, kurie aštuonerius metus patiria patyčias ir genocidą iš Kijevo režimo pusės". Dėl to, anot jo, planuojama atlikti "Ukrainos demilitarizaciją ir denacifikaciją", patraukti atsakomybėn visus karo nusikaltėlius, atsakingus už "kruvinus nusikaltimus civiliams"Donbase.

Pasak Rusijos Federacijos gynybos ministerijos, iki kovo 25 d. buvo įvykdytos pagrindinės pirmojo etapo užduotys — gerokai sumažintas Ukrainos kovinis potencialas. Pagrindiniu tikslu Rusijos gynybos ministerija pavadino Donbaso išlaisvinimą.

Tuo pat metu Vakarų šalys ir toliau pumpuoja į Ukrainą ginklus ir karinę techniką, nors Maskva ne kartą perspėjo Vakarus neskatinti eskalacijos.