Daugiau nei 100 tūkst žmonių paragino Šolcą neduoti Kijevui sunkiosios ginkluotės

Pasirašiusieji paragino kanclerį "padaryti viską, kas įmanoma, kad kuo greičiau būtų pasiektas ugnies nutraukimas; kompromisas, kurį gali priimti abi pusės"

VILNIUS, gegužės 1 — Sputnik. Daugiau nei šimtas tūkstančių žmonių pasirašė peticiją Vokietijos kancleriui Olafui Šolcui su raginimu netiekti Kijevui sunkiosios ginkluotės.

Iki gegužės 1 dienos peticija surinko 108 640 parašų, diena anksčiau buvo pranešta, kad prie jos prisijungė daugiau nei 50 000 žmonių.

"Mes sveikiname, kad iki šiol taip gerai apgalvojote rizikas: karo plitimo Ukrainos viduje riziką; plėtros po visą Europą riziką; taip, trečiojo pasaulinio karo riziką. Todėl tikimės, kad prisiminsite savo pradinę padėtį ir nebetieksite Ukrainai sunkiosios ginkluotės nei tiesiogiai, nei netiesiogiai", — sakoma portale Change.org paskelbtoje peticijoje.

Pasirašiusieji paragino Šolcą "padaryti viską, kas įmanoma, kad kuo greičiau būtų pasiektas ugnies nutraukimas; kompromisas, kurį gali priimti abi pusės".

Anksčiau Vokietijos Bundestagas priėmė pareiškimą, raginantį vyriausybę teikti visapusišką paramą Ukrainai, įskaitant sunkiosios ginkluotės tiekimo didinimu. Deputatai taip pat paragino kiek įmanoma paspartinti šiuos pristatymus, išplėsti juos vadinamųjų žiedinių mainų su kitomis šalimis rėmuose, "nesukuriant grėsmės Vokietijos gynybiniams pajėgumams".

Ketvirtadienį dauguma Bundestago deputatų balsavo už dokumentą, raginantį vyriausybę plėsti karinę pagalbą Kijevui, taip pat smerkiantį karo veiksmus Ukrainoje. Tekste kalbama apie būtinybę "suintensyvinti ir paspartinti veiksmingų, įskaitant sunkiųjų ginklų ir sudėtingų sistemų, tiekimą iš Vokietijos, koordinacijoje su partneriais". Dokumentą suderino valdančiosios Vokietijos socialdemokratų partija, "žalieji" ir Laisvųjų demokratų partija. Vėliau tekstą palaikė opozicinis Krikščionių demokratų ir Krikščionių socialinių sąjungų blokas.

Iki šiol Šolcas demonstravo santūrumą sunkiosios ginkluotės tiekimo Kijevui klausimu ir patyrė didelį spaudimą dėl nenoro tiesiogiai tiekti tokių ginklų Ukrainai. Balandžio 22 dieną leidinio "Spiegel" publikuotame interviu jis pabrėžė, kad ketina daryti viską, kad NATO netaptų konflikto šalimi ir neprasidėtų pasaulinis karas. Vokietijos gynybos ministrė Kristinė Lambrecht, antradienį kalbėdama JAV Ramšteino oro bazėje, pareiškė, kad Vokietija yra pasirengusi tiekti Ukrainai priešlėktuvinius įrenginius "Gepard".

Rusija karinę operaciją Ukrainoje pradėjo vasario 24 d. Prezidentas Vladimiras Putinas pavadino jos tikslą — "apsaugoti žmones, kurie aštuonerius metus patiria patyčias ir genocidą iš Kijevo režimo pusės". Dėl to, anot jo, planuojama atlikti "Ukrainos demilitarizaciją ir denacifikaciją", patraukti atsakomybėn visus karo nusikaltėlius, atsakingus už "kruvinus nusikaltimus civiliams" Donbase.

Pasak Rusijos gynybos ministerijos, ginkluotosios pajėgos smogia tik karinei infrastruktūrai ir Ukrainos kariams, o iki kovo 25 d. įvykdė pagrindines pirmojo etapo užduotis — gerokai sumažino Ukrainos kovinį potencialą. Pagrindiniu tikslu Rusijos gynybos ministerija pavadino Donbaso išlaisvinimą.

Kaip ne kartą pabrėžė Maskva, Vakarų ginklų tiekimas Kijevo pusei lemia krizės stiprėjimą ir kelia naujų pavojų eiliniams gyventojams, o perspektyvoje — ir ES šalių gyventojams.