Lietuva nerimauja dėl to, kad pasienio zonos gyventojai žiūri rusiškus kanalus

Dauguma respublikos pasienio rajonuose gyvenančių žmonių pirmenybę teikia Rusijos ir Baltarusijos televizijos turiniui

VILNIUS, gegužės 6 — Sputnik. Lietuvos Seimo Laisvės frakcijos nariai Ieva Pakarklytė ir Tomas Vytautas Raskevičius nerimauja, kad pasienio rajonų gyventojai vis dar žiūri Rusijos ir Baltarusijos televizijos kanalus. Apie tai pranešė Seimo spaudos tarnyba.

Oficialus politikų raštas išsiųstas Susisiekimo, Kultūros, Krašto apsaugos ir Finansų ministerijoms. Deputatai tvirtina, kad šie televizijos kanalai neva "kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui".

"Matome, kad Lietuvos pasienio rajonuose yra susiklosčiusi išskirtinė situacija. Dauguma čia gyvenančių žmonių prioritetą teikia rusiškiems ir baltarusiškiems televizijos kanalams ir savo televizijos antenas yra nukreipę Rusijos ir Baltarusijos link", — sakoma politikų pranešime.

Anot kreipimosi autorių, susiklosčiusi situacija neva ne tik kelia realią "grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui", bet ir trukdo "svarbios informacijos" perdavimą pasienio rajonų gyventojams. Be to, pasak politikų, tai didina Lietuvos pasienio gyventojų socialinę atskirtį.

Pakarklytė ir Raskevičius laiške atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos pasienio teritorijose būtina stiprinti lietuviškų televizijos programų rodymą, ir pateikia galimus problemos sprendimo būdus.

"Pirma, svarstytinas naujo televizijos pasienio tinklo sukūrimas. Nauju televizijos tinklu būtų siekiama maksimaliai padengti kaimyninių šalių teritorijas. Antra, siūlytina Lietuvos pasienio teritorijų gyventojams įrengti antrą televizijos anteną, priimančią lietuviškas televizijos programas", — sakoma pranešime.

Rusija karinę operaciją Ukrainoje pradėjo vasario 24 d. Prezidentas Vladimiras Putinas pabrėžė, kad jos tikslas — "apsaugoti žmones, kurie jau aštuonerius metus patiria patyčias ir genocidą iš Kijevo režimo pusės". Dėl to, anot jo, planuojama atlikti "Ukrainos demilitarizaciją ir denacifikaciją", patraukti atsakomybėn visus karo nusikaltėlius, atsakingus už "kruvinus nusikaltimus civiliams" Donbase.

Po to padažnėjo oficialių Europos šalių valdžios institucijų išpuoliai prieš rusišką ir rusakalbę žiniasklaidą. Prieš Maskvą buvo imtasi tūkstančių ribojamųjų priemonių, įskaitant agentūros "Sputnik" ir televizijos kanalų "RT" resursų blokavimą.

Šių žiniasklaidos priemonių puslapiai nepasiekiami "Google" paieškos sistemos naudotojams Europoje, jų kanalai "YouTube" ir "Meta" platformose yra cenzūruojami (Rusijoje "Metos" (socialiniai tinklai "Facebook" ir "Instagram") veikla uždrausta kaip ekstremistinė). Daugelis vietinių žurnalistų, dirbančių su Rusijos žiniasklaida, gavo etiketę "žiniasklaida, susijusi su Rusijos vyriausybe".

Tačiau Lietuvoje ir kitose šalyse dar prieš specialiąją operaciją nuolat buvo bandoma apriboti rusakalbių kanalų transliavimą, prisidengiant "nacionalinio saugumo" interesais. Baltijos šalių valdžia garsėja antirusiškais pareiškimais ir noru kištis į Rusijos žiniasklaidos darbą.

Vasario pabaigoje Lietuvos reguliuotojas penkeriems metams sustabdė kanalų "RBK" ir "Mir-24" transliavimą, analogiškas sankcijas taikė šešiems Rusijos ir Baltarusijos kanalams. LRTK kovo mėnesį iš Lietuvos eterio atjungė tarpvalstybinės televizijos ir radijo bendrovės "Mir" programas ir užblokavo daugiau nei 50 svetainių, kuriose buvo galima žiūrėti anksčiau atjungtus rusiškus kanalus.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse "aiškiai parodo, ko praktiškai verti demagogiški pareiškimai apie Vilniaus, Rygos ir Talino įsipareigojimą laikytis demokratijos ir žodžio laisvės".