Šiemet vanduo pasiglemžė 7 žmonių gyvybes

Poledinės žūklės mėgėjai, kaip ir kasmet, vos tik vandens telkinius sukausto ledas, apninka tvenkinius ir ežerus, daugelis žvejų suskanta bandyti laimę ir Kuršių mariose
Sputnik

VILNIUS, sausio 21 — Sputnik. Šiais metais ugniagesiams gelbėtojams vis dažniau tenka skubėti gelbėti žmones įlūžus ledui, praneša Priešgaisrinės apsaugos ir delbėjimo departamentas.

Šiemet šalies ugniagesiams jau teko atlikti 30 gelbėjimo darbų vandenyje. Vanduo šiais metais jau pasiglemžė 7 žmonių gyvybes.

Neringos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Marius Šverebas sako, kad daugelis žvejų dabar jau turi smaigus, kitas gelbėjimosi priemones, bet jų saugumo jausmas vis dėlto kelia daug abejonių.

"Deja, žvejai neretai yra linkę rizikuoti gyvybe, nors pirmasis ledas labai apgaulingas, ypač kai jis užneštas sniegu. Tada jis lūžta be charakteringo traškesio, žmogus net nepajunta, kaip atsiduria vandenyje. Be to, ledo storis, esant nepastoviems orams, gali keistis. Gaila, kad žvejai nelinkę to įvertinti", — sako Šverebas.

Sausio 19 dienos ryte, Kauno mariose, prie Pažaislio vienuolyno, įlūžo vyras. Nors jam  pačiam ir pavyko išlipti ant ledo, bet grįžti į krantą jis pats neįstengė. Iškviesti ugniagesiai gelbėtojai iki jo nučiuožė rogėmis ir  pargabeno krantan.

Skaudžios nelaimės vandenyje pavyko išvengti ir prieš dieną. Sausio 18 dieną Klaipėdos rajone, Ketvergių karjere, skendo žvejys.  Jį iš vandens, iki atvykstant ugniagesiams, ištraukė kitas žvejys.   Nukentėjusiajam padėta saugiai pasiekti krantą, narų automobilyje, kol atvyko medikai, jam buvo  suteikta pirmoji medicinos pagalba.

Saugumo priemonės

Tad artėjant savaitgaliui ir norėdami, kad būtų išvengta žūčių vandenyje, ugniagesiai dar kartą primena, kad ant ledo lipti  vienam žmogui saugu, kai jo storis yra didesnis kaip 7 centimetrai, o jei  ant jo atsiduria daugiau žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 centimetrų.

Gelbėtojai: vandens telkiniuose dažniausiai žūsta vyrai

Nereikėtų pamiršti, kad  ledo storis skirtinguose telkiniuose  gali būti  nevienodas. Jis būna plonesnis ten, kur įšąla medžių šakos, krūmai, nendrės, arčiau kranto ir tose vietose, kur įteka šaltiniai ar upeliai.

Didelį pavojų įlūžti kelia sniegu užneštos, pripustytos vietos. Ant ledo nesaugu ir tada, jeigu jame yra įtrūkimų, nelygumų, vandens.

Tvirtas ledas yra mėlyno arba žalio atspalvio, o jeigu jis yra matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio, toks ledas yra nesaugus. Beje, didžiausias pavojus įlūžti  ir nuskęsti gresia, kai  netvirtu ledu žmogus ryžtasi eiti vienas, ypač nakties metu.

Jeigu pastebėjote įlūžusį ir skęstantį žmogų,  būtinai įvertinkite situaciją, užuot puolę gelbėti. Sušukite, kad matote skęstantįjį ir bandysite jam padėti. Tada tuoj pat skambinkite skubios pagalbos telefonu 112. 

Artintis prie skęstančiojo gali būti pavojinga. Todėl atsigulę ant ledo, maždaug 7-10 metrų atstumu, pabandykite  paduoti skęstančiajam šaką, slidę ar slidžių lazdą. Jei turite,  bandykite numesti virvę. Gelbėti skęstantįjį galima ir tvirtu mazgu surišus šalikus ar kitus drabužius.