Grybauskaitė forever: Lietuvoje neliko politinės konkurencijos

Per dvi Dalios Grybauskaitės kadencijas suformuluota idėjinė monopolija pasirodė esanti stipri konstrukcija; plitinės konkurencijos šiuolaikinėje Lietuvoje tiesiog nėra
Sputnik

2019 metų pavasarį pasibaigia Dalios Grybauskaitės prezidentavimo įgaliojimai, ji sėdėjo Prezidento rūmuose Daukanto aikštėje dvi kadencijas. Daugiau neleidžia Konstitucija.

Žiniasklaidoje jau pasklido Baltijos šalių "geležinės ledi" būsimosios pastogės nuotraukos. Nedidelis namelis netoli Vilniaus, Bajoruose. Deklaracijos duomenimis, už žemės sklypą sumokėta 75 500 eurų. Baltiškai, kuklu.

Tačiau, ar sugebės Grybauskaitė iškeisti valdžią į garbios pensininkės ramų gyvenimą?

Ne!

Per dvi prezidentavimo kadencijas Lietuvos vadovė išsivystė iki palengvintos Liudviko XIV versijos: "Valstybė — tai aš".

Ji nesugebės išeiti visiems laikams.

Grybauskaitė nurodo respublikos išorės politikos išlaikymą, kurį įgyvendina Jos Ekselencijos ištikimas adjutantas — užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Užėmęs konservatoriaus Audronio Ažubalio (Maskvos sutramdymo strategijos bendraautorius) sušildytą vietą, Linkevičius išsaugojo savo pirmatako kursą. Lietuvos išorės politikos kalvė ir toliau kala antirusišką politiką.

Gitanas Nausėda — konservatorių kandidatas prezidento rinkimuose?

Grybauskaitė "sutvarkė" vidaus politiką. Jos valdomas specialiųjų pajėgų resursas laiku sugeneruoja komromituojančią medžiagą nepageidaujamoms prezidentei galioms, kuri panaikina bet kokį rinkėjų palaikymą. Geras to pavyzdys — Lietuvos socialdemokratų partijos ir jos buvusio lyderio Algirdo Butkevičiaus rinkėjų užgesimas.

Šiandieninėje Lietuvoje daugiau nebeliko politikos. Grybauskaitė ir jai artimi konservatoriai, kuriems vadovauja patriarchas Vytautas Landsbergis — idėjiniai monopolistai, šalies prasmių kontrolės paketo turėtojai. Jie — jos architektai, daugumos šalies politinių procesų režiseriai. Prezidentės sisteminiai oponentai Vyriausybėje ir Seime — dekoracijos. Nesisteminė opozicija — marganalizuota.

Grybauskaitės antros kadencijos pradžioje Lietuvos politika pasinėrė į komos būklę. Šalyje įsigaliojo viena kategoriška politinė darbotvarkė, respublikos išorės politikos kursas tapo nepakeičiamu. Dvi tuo momentu stipriausios partijos — konservatoriai ir socialdemokratai — pavirto dvyniais, dviejais politinio Jano veidais. Skirtumai tarp jų buvo galutinai ištrinti. Tradicinė Vilniaus pragmatikų ir Kauno romantikų konfrontacija liko praeityje.

Populistinės politinės jėgos, kaip vietos politine kalba vadinamos visos partijos išskyrus sistemines, neteko paskutinių subjektyvumo likučių. Lenkų ir rusų partijos logiškai gavo penktosios kolonos statusą. Grybauskaitės režimas visiškai susiformavo.

Iš iorės ši transformacija buvo įvyniota į pastovią Putino Rusijos grėsmę. Pagal šį prietekstą šalyje nutraukiamos pilietiškos laisvės, vykdoma kova su kitaminčiais.

Idėjų konkurencija, politinių pasiūlymų konkurencija — šiuolaikinėje, Dalios Grybauskaitės vardo, Lietuvoje daugiau nėra.

2016 metų Seimo rinkimai atnešė naujus veidus, bet nepakeitė šalies politinės sistemos esmės. Viltys, susietos su "valstiečių" atėjimu į valdžią, greitai išblėso. Nauja Vyriausybės ir Seimas dar labiau paklusta prezidentei. Priklausymas partijai visiškai nustojo nustatynėti vietą Lietuvos politiniame landšafte. Politinės sėkmės lemiamu faktoriu tapo asmeninis Grybauskaitės lojalumas.

Artėja prezidento rinkimai. Kol kas nesimato signalų Grybauskaitės kaip eurokomisaro karjeroje. Belieka psilikti dirbti tėvynėje.

Grybauskaitės paskutinių prezidentavimo metų uždavinys — užtikrinti nominalų valdžios tranzitą valstybėje. Labiausiai tikėtinas jos pamainininkas Daukanto aikštėje — nepartinis premjeras Saulius Skvernelis. Iš Vidaus reikalų ministerijos sistemos kilusiam Skverneliui patikėjo mesijos belaukiantys lietuviai. Nemokantis užsienio kalbos, ne labai išmanantis tarptautiniuose santykiuose ir valstybės intrigose — Svernelis greičiau funkcionerius, nei politikas.

Lietuva 2018-aisiais — politinė prognozė >>

Tiesiog veiksmingas biurokratas. Kompromisinė figūra tinkanti politiniam rokiravimui, kai Grybauskaitė palieka prezidento postą ir išeina į ministro pirmininko pareigas.

Skvernelis negresia konservatorių idėjiniai monopolijai, vargu, kad Lietuvos išorės politikos kursas pasikeis. O tai reiškia, kad lietuviškas politinis spektaklis tęsis toliau. Dalios Grybauskaitės politinė sistema pasirodė esanti tvirta konstrukcija. Pjesė išliks ta pati, pasikeis tik aktoriai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone