Tai nėra paskutinis leidimas, būtinas vamzdyno statybai, tačiau tai ryžtingas Vokietijos gestas jo palaikymui, o jis buvo padarytas, nepaisant visų JAV, Lenkijos ir Ukrainos pastangų blokuoti projektą.
Bendrovės "Naftogaz Ukraina" vadovas Andrejus Kobolevas pakomentavo Vokietijos valdžios atsakymą savo Facebook paskyroje: "Eilinis skambutis visiems mums (įskaitant konvejerinių darbo grupių kūrimo specialistus). Jis dar nepaskutinis, tačiau laiko Ukrainos pusės veiksmas liko labai mažai".
Su visa pagarba valdininkui verta konstatuoti, kad jis turi rimtų klausos sutrikimų ar netgi klausos haliucinacijų. Vokietijos valdžios institucijų sprendimas — tai ne skambutis, o istorijos traukinio signalas, kuriuo į šviesias tolumas ir svetimas kešines iškeliauja trys milijardai dolerių per metus — tiek mažiau gaus Ukraina po rusiškų dujų tranzito nutraukimo. Galima, žinoma, pabandyti atsigulti ant bėgių prieš istorijos traukinį, tačiau rezultatas bus šiek tiek nuspėjamas.
Vokietijos vyriausybės sprendimas atrodo ypač drąsus, ir net tam tikru mastu įžūlus, atsižvelgiant į šią savaitę pasirodžiusį "Kremliaus sąrašą", kuris teoriškai turėjo padaryti Rusijos pareigūnus, korporacijos vadovus ir verslininkus svetimais ir "toksiškais" visam Vakarų verslui.
Taip, sąrašas (dar) nenumato konkrečių asmeninių sankcijų, tačiau JAV ekspertai ir politikai niekada neslėpė jo pagrindinio tikslo — padaryti taip, kad niekas Vakaruose nenorėtų turėti reikalų su jo figūrantais bent iš baimės nukentėti nuo sankcijų ir baudžiančios amerikietiškos justicijos rankos, šlovingos savo eksteritorialiniu įžūlumu. Ir štai, nepaisant to, kad "Gazprom" valdybos pirmininkas Aleksejus Milleris yra tame sąraše ties skaičiumi 96, Vokietijos valdžia nusprendė išduoti leidimą statyti Vokietijos teritoriniuose vandenyse ir ant Vokietijos žemės dujotiekį — pagrindinį "Gazprom" projektą.
Išeina, kad vietoj to, kad nutrauktų santykius, sutartis, ištrinti iš telefono numerį ir bėgti atgailauti į Valstybės departamentą už glaudžius trečiojo laipsnio ryšius su visotiniu blogiu įkūnytu rusiškoje dujų korporacijoje, Vokietijos pareigūnai nusprendė padaryti dar vieną svarbų žingsnį link "Nord Stream-2", nedviprasmiškai demonstruodami amerikietiškų "proskripcinių sąrašų" galimybių ribotumą.
Visai neseniai Lenkijos ir Ukrainos žurnalistai ir ekspertai buvo gana geros nuotaikos dėl Lenkijos ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio pareiškimo, kuris panaudojo susitikimą su JAV valstybės sekretoriumi Tilersonu savo "norėjimų" apie "Nord Stream-2" ir rusiškų dujų kainos paskelbimo. "Mes norime, kad dujotiekio "Nord Stream-2" statybą apimtų 2017 metų rugpjūčio 2-osios JAV įstatymas, kuriame kalbama apie sankcija Rusijai apribojimų režimu", — sakė Lenkijos premjeras.
Lieka tik stebėtis Tilersono šaltakraujiškumu: jis viešai nepriminė Lenkijos svajotojui apie tai, kad Valstybės departamento paaiškinimai dėl 2017 metų rugpjūčio 2-osios JAV įstatymo sankcijinio režimo jau oficialiai paskelbti ir suformuluoti tokiu būdu, kad "Nord Stream-2" bet kuriomis aplinkybmis šios sankcijas nepaveiktų.
Tilersonas diplomatiškai atsakė, kad JAV remia Lenkiją ir pasisako prieš "Nord Stream-2", pridurdamas, kad dujotiekis — tai politinio Rusijos spaudimo įrankis ir bus naudojamas "destabilizacijai regione", tačiau jokių sankcijų nežadėjo. Be to, jis nedelsdamas pasinaudojo proga, kad pareikštų: Amerikos energetikos kompanijos turi reikiamų prekių ir paslaugų "paremti Lenkijos energetikos saugumo siekį". Jei išversti iš diplomatinės į rusų kalbą, galima pasakyti, kad iš JAV valstybės sekretoriaus lenkai reikalavo sankcijų, o jis užsiminė, kad vietoj sankcijų ir pigių dujų iš "Gazprom" jie turės mokėti už brangias amerikietiškas suskystintas dujas.
Ypatingo pikantiškumo šiai situacijai suteikia tas faktas, kad po rusiško projekto "Jamalas SGD" starto amerikiečiams atsiveria tiesiog neįtikėtinos galimybės pirktis pigesnias rusiškas SGD, kas leis "išlaisvinti" papildomas amerikiečių SGD apimtis pardavimui toms šalims, kurios dėl politinių priežasčių negali atsisakyti. Mažai tikėtina, kad tai patiks Lenkijos vyriausybei, bet ji ir pasirinkimo neturi, o tai reiškia, belieka išpūsti skruostus, reikalauti sankcijų ir apsimesti, kad Varšuvoje nesupranta tikrųjų jų nebuvimo priežasčių.
Jei JAV galėtų nedraudžiamai įvesti apribojimus "Gazprom" partneriams Europoje ir "Nord Stream-2", tai jau seniai būtų padaryta, ir Ukrainai bei Lenkijai net neprireiktų raginti Valstybės departamentą arba JAV iždą tokioms priemonėms. Vašingtono apsiribojimas sukeltas tik pragmatiniais sumetimais: Vokietija viešai grasino atsakomosiomis sankcijomis nubausti JAV už savų įstatymų eksteritorialų panaudojimą. Vokietijos ekonomikos ministras pavadino jį "tarptautinės teisės pažeidimu".
Nereikia būti aiškiaregiu, kad suprasti: tarp atsakomųjų priemonių būtinai figūruotų amerikietiškų SGD tiekimo į Europą draudimas — bent jau tam, kad neleisti JAV politikams įgyvendinti pareikštų sankcijų tikslų (tai yra savo SGD "prastūmimas" į Europos rinką). Logiška, kad Vašingtonas labiau vertina scenarijų, kuriame galima užsidirbti bent šiek tiek pinigų, parduodant dujas savo Europos vasalams vietoj galimybės, kai prie Europos SGD rinkos praradimo JAV prisidėtų sankcijos nacionalinėms energetikos kompanijoms, dirbančioms Europoje, ir masinis diplomatinis skandalas.
Dar per anksti sakyti, kad "Nord Stream-2" bus pastatytas, tačiau neigiamų scenarijų įgyvendinimui lieka vis mažiau laiko. Galutinis leidimų rinkinys "Stream 2 AG" bus gautas per pirmąjį šių metų ketvirtį, o tada realią galimybę sustabdyti jo statybą turės nebent Europos Komisija — ir tik tuo atveju, jei Vokietijoje kažkokiu stebuklu radikaliai pasikeis požiūris į projektą.
Sprendžiant iš to, kad Europos partneriai jau reikalauja iš "Gazprom" aprūpinti jiems 2019 metais dujų tiekimą tiesiogiai Vokietijoje, o ne per Ukrainą, galime daryti išvadą, kad energetikos gigantai Europoje neabejoja "Nord Stream —2" sėkme. "Aš neatskleisiu vardų, tačiau daugeliui partnerių buvo pasiūlyta galimybė išsaugoti tranzitą per Ukrainą po 2019 metų, bet jie pasakė — ne, ačiū, mes norime gauti dujas kitu maršrutu", — sakė "Gazprom" valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Medvedevas. Europos energetikos gigantai faktiškai reikalauja, kad Ukrainos dujotiekių sistema turėtų tapti metalo laužu, ir dabar tik stebuklas gali jį išgelbėti nuo šio likimo.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone