VILNIUS, vasario 2 — Sputnik. Centrinės pasienio kontrolės punktų veiklos koordinavimo grupės posėdyje buvo aptarti pasienio kontrolės punktų ateities perspektyvas, praneša VSAT spaudos tarnyba.
Ketvirtadienį įvykusiame posėdyje dalyvavo pasieniečių, muitininkų, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Pasienio kontrolės punktų direkcijos bei Lietuvos vežėjų asociacijos "Linava" atstovai.
Pagrindinė posėdžio tema — automobilių srautų pralaidumo didinimas tobulinant pasienio kontrolės punktų infrastruktūrą.
Pasak "Linavos" prezidento patarėjaus Vidmanto Adomaičio, esminę Medininkų pasienio kontrolės punkto problemą — mažą krovininių automobilių srauto pralaidumą.
"Per praeitus metus Lietuvos vežėjai susidūrė ne tik su ilgomis eilėmis prie pasienio kontrolės punktų, bet ir su mažėjančiu Lietuvos kaip tranzitinės valstybės populiarumu. <…> Pagrindiniai mūsų šalies logistikos centrai tapo nebe tokie patrauklūs, o didelis krovinių srautas krypsta į kaimynes Lenkiją bei Latviją", — teigė Adomaitis.
Anot jo, dėl šių priežasčių Lietuvos vežėjai kasdien patiria kone 100 tūkstančių eurų siekiančius nuostolius.
Spręsti šią problemą turėtų Baltarusijos pusėje esančio kelio atkarpos Kamiennyj Log — Minskas platinimo darbai, kuriuos kaimynai planuoja pabaigti 2019 metais. Tikėtina, kad atnaujinus šį kelio ruožą į Lietuvą pro Medininkus vykstančių automobilių srautai ženkliai padidės.
Tačiau Muitinės departamento generalinio direktoriaus Arūno Adomėno teigimu, Lietuvos pusėje taip pat yra rimtų problemų — dėl nepakankamo finansavimo muitininkų gretos nuolatos mažėja ir jau šiuo metu pasienio kontrolės punktuose dirba kone 30% mažiau pareigūnų nei yra numatyta. Tikėtina, kad dėl to kovoje su transporto eilių mažinimu vien infrastruktūros plėtros neužteks.
Pernai Muitinėje buvo 2347 pareigybės, tačiau net 241-ai iš jų nepavyko rasti tinkamo specialisto.
Sprendžiant žmonių trūkumo problemą, VSAT rengiami konkursai, tačiau jų buvo skelbta žymiai daugiau nei priimta žmonių. Pavyzdžiui, 2013 metais Muitinė skelbė 201 konkursą, o pavyko pasamdyti 158 žmones, 2014 metais skelbė 164 konkursus, o priėmė tik 94 žmones.
Pagrindinė priežastis — itin mažas darbo užmokestis. Pradedantys darbuotojai gauna apie 500 eurų iki mokesčių, o vidutinis muitinės posto inspektoriaus atlyginimas iki mokesčių sudaro 750 eurų. Dėl aukštų reikalavimų ir sunkų darbo sąlygų toks darbas darosi nepatrauklus.