Kai kurie draudimai buvo seniai pribendę, o kita jų dalis kelia abejonių. Dažnas pilietis jau ima klausti, ar tik neįsismagino ši valdžia? Ar visada ji teisi? Ir iš kur tas pomėgis drausti?
Valdžia iš esmės uždraudė alkoholio reklamą ir apribojo prekybos juo laiką. Šiuo atveju galima "valstiečiams" tik paploti ir padėkoti. Nes girtuoklystės liūne skęsta daugybė žmonių, "pirmaujame" Europoje. Skandinavijos pavyzdys pasiteisino, ten panašiais būdais (ribojant reklamą ir svaigalų prieinamumą) pavyko sumažinti alkoholizmo mastus, tad greičiaisia pavyks ir mums.
Tiesa, Seimas vis nesiryžta spręsti "bambalių" galvasopės. (Kas nežino, išversiu: "bambaliai" — tai stiprus ir pigus alus, išpilstytas dideliuose plastikiniuose buteliuose). Galbūt, bijomasi sukelti gausių jo vartotojų, ypač kaime, nepasitenkinimą, jeigu "bambaliai" pabrangtų juos labiau apmokestinus?
Arba štai šiomis dienomis seimūnas ir "valstietis" Mindaugas Puidokas pasiūlė uždrausti rūkymą tam tikrose viešosiose vietose. Dar neuždraudė, tik pasiūlė. Tarkim, būtų draudžiama rūkyti 10 metrų atstumu nuo įėjimų į kavines, restoranus, barus, transporto stotelėse, o taip pat vaikų žaidimų aikštelėse ir 100 metrų spinduliu aplink jas.
100 metrų spinduliu gal ir perlenkta, tačiau pati iniciatyva ginti nerūkančiųjų teises irgi yra sveikintina. Juk pasyvus rūkymas, kaip įrodė mokslas, irgi žaloja sveikatą. Tad kodėl kažkas kitas be individo sutikimo turėtų gadinti jam sveikatą, brangiausią žmogaus turtą? Natūralu, kad nerūkymo zonos po truputį plečiasi.
Bet premjeras ir galimas kandidatas į prezidentus Saulius Skvernelis, matyt, bijodamas išgąsdinti rūkančiuosius rinkėjus, jau atsiribojo nuo šios iniciatyvos. Yra Seime ir daugiau tokių, bijančių prarasti rinkėjų balsus, o gal ir susijusių su tabako pramonės lobistais. Tad šis projektas greičiausia kol kas guls į stalčių.
Tačiau Puidokas pasirodė esąs užsispyręs ir žengia draudimų bei baudų keliu toliau. Sausio pabaigoje jis pasiūlė gerokai padidinti baudas už greičio viršijimą gyvenviečių ribose. Irgi galima tik pagirti šią iniciatyvą. Jeigu "kelių erelis" arba šiaip koks išsiblaškėlis skuodžia 90 km per valandą greičiu gatve, kurios šaligatviu eina masė žmonių, tai kaip kitaip atmušti jam norą ateity taip elgtis, jei ne mušant per jo kišenę?
Sakysite, kad 400-500 eurų bauda per didelė mūsų mažų atlyginimų kontekste? Galbūt. Tačiau žmogaus gyvybė apskritai neįkainojama. Neturi smegenų — turėk pinigų mokėti baudas. Kam čia išradinėti dviratį, kai laisvo gyvenimo patyrimo daugiau turinčios Vakarų Europos šalys griežtai elgiasi su kelių eismo taisyklių laužytojais? Tai teigiamai paveikė vairavimo kultūrą ir nelaimių statistiką tuose kraštuose.
Atskira tema yra kanapės, pasaulyje žinomos kaip marichuana. Deja, mokslininkai iki šiol nesutaria dėl jos poveikio žmogaus sveikatai. Todėl tampa sunku nustatyti jos vartojimo ribas. Ir būtent dėl tokios neapibrėžties geriausia būtų neskubėti drausti arba įvesti drakoniškas bausmes marichuanos vartotojams.
Tuo tarpu Seimas nuėjo būtent šiuo keliu. Už marihuanos suktinę nuo šiol gresia reali laisvės atėmimo bausmė. Reali. Ir už dalinimąsi ja — irgi. Tarkim, kai kurie jaunuoliai dabar mėgsta dalintis viena suktine sėdėdami ratu. Nuo šiol už jos perdavimą iš rankų į rankas jaunuoliui jau grėstų kalėjimas.
Mūsų laikams, kuomet kai kuriose šalyse marichuaną rūko laisvai, o medikai dar ginčijasi dėl jos poveikio, tokia bausmė nėra adekvati. Metai, praleisti kalėjime, greičiau sulaužys jaunuolio likimą, nei suktinė marichuanos.
Nesu jos šalinininkas, greičiau priešingai. Skeptiškai žiūriu į tokį dirbtinį nuotaikos pakėlimo būdą ir smarkiai abejoju jos rekreacinėmis sąvybėmis (nors kas ten žino, tyrimai tebevyksta). Tačiau skubėti kišti žmones į belangę, arba, kaip dabar siūloma, gydyti juos priverstinai nuo priklausomybės, irgi nėra išeitis.
Taigi, kaip atsirado ši nauja draudimų mada mūsų šalyje, kas ją nulėmė?
Kaip matome, dalis draudimų pribrendo savaime, kaip antai alkoholio atžvilgiu. Po truputį, palaipsniui išbrisdami iš laukinio kapitalizmo džiunglių, mes suvokiame, kad nevaržoma rinkos stichija sukuria ir problemų, kaip antai girtuoklystė. Žinoma, girtuoklystė plinta dėl bedarbystės kaime ir mieste, dėl turiningo laisvalaikio infrastruktūros trūkumo, tačiau ir beatodairiška alkoholio reklama čia irgi prisidėjo. Nors tarybiniais laikais pasisotinome įvairiais draudimais, bet mūsų politikams tampa aišku, kad be draudimų neapsieisime.
Tačiau, kaip matome, atsiranda ir perlenkimų. Jie pirmiausia susiję polinkiu greitai pasiekti rezultatą: štai uždrausime marichuaną, ir problema išspręsta. Ir galvoti daug nereikia. Tai šiek tiek primena tarybinį stilių, kai žmonės priprato draudimais ir komandomis spręsti sudėtingus, nevienareikšmius klausimus.
Kitas "valstiečių" motyvas einant draudimų keliu gali būti rinkiminis. Tai noras atsiskaityti jų rinkėjams apie atliktus darbus. Kaip paprasta: uždraudei ir atsiskaitei už tai. Konkretu ir kiekvienam aišku. Kai kas nuo to patiria ir moralinę satisfakciją, girdi, uždraudėm, prispaudėm, tai dabar žinos savo vietą.
Bet tuo pačiu valdžia leidžia savo brangų laiką antraeiliams dalykams ir nesprendžia strateginių valstybės vystymosi klausimų, kaip antai ekonominės plėtros, investicijų, naujų darbo vietų kūrimo. O gal to nenorima daryti? Nes po trijų metų apčiuopiamų rezultatų dar nebus, tad nebus ir ką pasakyti savo rinkėjams.
O gal ši valdžia to nemoka daryti? Juk tam reikia kūrybiškumo, vaizduotės, kompetencijos. Ir ramaus tvirtumo, gebėjimo nereaguoti į oponentų klounadą.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone