Rąstas akyje
Apie Grybauskaitės ir Linkevičiaus šokiruojančius rezultatus byloja visuomeninė apklausa, kurią atliko tyrimo bendrovė "RAIT".
Sociologai išsiaiškino, kad ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio pasisakymus apie politinių santykių su Rusija atnaujinimą palaiko 52% Lietuvos gyventojų, prieštarauja tik vienas iš keturių.
Dar nemaloniau politiniam elitui turėtų atrodyti interaktyvios apklausos rezultatai, kurią vasario 5-ąją atliko televizijos kanalas "Lrytas" laidoje "Nuoga tiesa". Laidos vedėja Rūta Janutienė uždavė žiūrovams paprastą klausimą: "Ar norėtumete, kad į valdžią grįžtų socialdemokratai ir konservatoriai?"
Balsavimo rezultatai šokiravo. Tik 5% Lietuvos gyventojų išsakė palaikymą dviem pagrindinėms politinėms jėgoms, kurios valdė valstybę per visą naujausios Lietuvos Respublikos istorijos laikotarpį nuo 1991 iki 2006 metų.
Tuomet iš kur atsiranda "populiarumo reitingai", pagal kuriuos šiandien visi rinkėjai palaiko pagrindinius rusofobus ir prezidentės dalios Grybauskaitės globėjus — konservatorius? Klausimas be atsakymo.
"Raudonoji Dalia" iš Landsbergių "Dinastijos"
Žurnalistės Rūtos Janutienės niekaip negalima įtarti prijautimu Maskvai. Janutienė atmeta visus Rusijos žurnalistų prašymus dėl interviu. Lietuvoje ji žinoma savo skandalingais tyrimais ir kaip autorė ne mažiau skandalingų knygų apie "Lietuvos pasaulio" stipruolių užkulisių gyvenimą — apie Dalią Grybauskaitę ("Raudonoji Dalia") ir apie Vytautą Landsbergį („Dinastija"). Šias knygas Janutienė parašė, remdamasi savo filmo, kuris 2013 metais beveik prieš pat anonsą buvo atšauktas iš TV3 eterio, medžiaga.
Skvernelis: reikia atkurti Lietuvos ir Rusijos tarpvyriausybinę komisiją >>
Tada Vytautas Landsbergis, Dalios Grybauskaitės patriarchas ir dvasinis globėjas, pirmą kartą paskelbė, kad "Rusija pradėjo informacinį karą" prieš Lietuvos prezidentę. O Janutienės filmas ir knygos — tai "patriotizmo skiepai" visai Lietuvos visuomenei.
"Kremliaus ranka" smaugia laisvą Vilnių
Nuo tų laikų bet kokia Lietuvos žiniasklaidos kritika rusofobijos kryptimi, kurią vykdo Grybauskaitė, automatiškai žymima kaip "Kremliaus ranka". Po Ukrainos įvykių ir Krymo prijungimo prie Rusijos teritorijos ši žymelė virto "juodąja žyme". Jau nesvarbu, kad tai buvo kritiški ir ryškūs straipsniai, kuriuos parašė būtent Lietuvos žurnalistai, politikai ir visuomenės veikėjai. Bet kuris, kas išdrįso mąstyti ne taip, kaip prezidentė arba Dėdulė (Vytauto Landsbergio pravardė — Sputnik), automatiškai tampa "Putino agentu".
Atkaklūs žurnalistai su "juodąja žyme" buvo vijami iš "demokratinės ir laisvos žiniasklaidos" (Rūta Janulienė buvo atleista iš TV3), politikams siūlė "apkaltos" kostiumą (Seimo nariui Mindaugui Basčiui už "ryšius su Rusija"), o visuomeninės veikėjai (Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Zigmas Vaišvila) buvo apkaltinti nesveiku protu ir neleidžiami prie prokonservatoriškos žiniasklaidos mikrofonų ir televizijos ekranų. Vietos rusakalbė žiniasklaida (Pirmasis Baltijos kanalas, "Obzor", "Litovskij kurjer" ir "Ekspress nedelia") nuolat patenka į Valtybės saugumo departamento (VSD) ataskaitas. Ir visai nesvarbu, kad didžiausia dalis išvardintos žiniasklaidos medžiagos yra lietuviškų leidinių vertimas į rusų kalbą. Juk, kas leidžiama Jupiteriui — neleidžiama jaučiui. Bet jei rusų kalba — tai automatiškai "propaganda".
Aš tavęs nesuprantu
Viskas dėl to, kad lietuvių kalba — labai sudėtinga ir tarptautinėje politikoje ją moka tik pavieniai asmenys. O tai reiškia, kad vidaus politikos šiukšlės lieka namuose arba „išnešamas iš pirkios" dalimis, kurias patvirtina valdžios elitas. Straipsnių ir reportažų vertimas į rusų kalbą šimtąkart išplečia tarptautinę auditoriją, besidominčią Lietuvos vidaus politika. Čia ir yra pats baisiausias dalykas.
Todėl ir nepatinka Lietuvos politiniam elitui Sputnik Lietuva atsiradimas, nes rusų kalba labiau nei lietuvių prieinama tarptautinėje terpėje. Tokia yra pasaulio realybė be jokios propagandos.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone