Linksma mugė ir tradicinės vaišės: Užgavėnės Lietuvoje

Savaitgalį, vasario 10-11 dienomis daugelio Lietuvos miestų gyventojai šventė Užgavėnes. Lietuvoje tai diena, kai po namus vaikšto persirengę vaikai, visi valgo blynus, deginama Morė, o Kanapinis nugali Lašininį.

Šiemet Vilniaus centre organizavo didelę liaudies mugę. Čia lankytojai galėjo pasimėgauti saldumynais, nacionaline virtuve, šviežiai keptais blynais ir blyneliais. Užgavėnių miestelis buvo papuoštas tradicinių šventės personažų simboliais ir jų kaukėmis.

1 / 16

Po Užgavėnių prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų, šiuo laikotarpiu skatinamas pasninkavimas.

2 / 16

Mugė išsidėstė sostinės centre ir pritraukė amatininkus iš visos Lietuvos.

3 / 16

Šį savaitgalį lietuviai išvarė žiemą iš savo kiemų ir šaukėsi pavasario.

4 / 16

Yra prietaras, kad kuo daugiau suvalgysi per Užgavėnes — tuo geriau ir turtingiau gyvensi šiais metais.

5 / 16

Užgavėnės — tai šventė su gilia istorija ir senoviniais simboliais.

6 / 16

Mugės lankytojai galėjo įsigyti įvairių saldainių, paragauti nacionalinės virtuvės patiekalų, blynų ir žiemaičių blynų.

7 / 16

Užgavėnių proga Vilniuje šurmuliavo šventinė mugė.

8 / 16

Viena iš pagrindinių švenčių tradicijų — persirengimas gyvuliais, velniais ir raganomis.

9 / 16

Ji yra deginama, nes anksčiau buvo tikima, kad tai padės greičiau ateiti pavasariui.

10 / 16

Blynas — tai saulės ir artėjančio pavasario simbolis.

11 / 16

Be to, Ugžavėnių simbolis yra blynai.

12 / 16

Užgavienių miestelis buvo papuoštas šventės simboliais — tradicinių personažų simboliais ir jų kaukėmis.

13 / 16

"Žiema, žiema šalin eik, o pavasari – ateik!" — būntent taip šalies gyventojai šaukiasi gerų orų.

14 / 16

Lietuvoje tai diena, kai po namus vaikšto persirengę vaikai, visi valgo blynus, deginama Morė, o Kanapinis nugali Lašininį.

15 / 16

Morė, paruošta deginimui Trakų rajone.

16 / 16

Morė — vienas pagrindinių Užgavėnių atributų.