Senas skandalas dėl mažametės Deimantės Kedytės tvirkinimo iš naujo įsiliepsnojo prieš Lietuvos valstybingumo šimtmečio šventę Vasario 16-ąją. Disidentė Nijole Sadūnaitė sausio 13 dieną Seime vykstančio 1991 metų sausio 13-osios dienos įvykių 27-ųjų metinių minėjimo metu, po to, kai jai buvo įteikta Laisvės premija, priminė, kad šios bylos jau beveik dešimt metų niekas netiria. Manoma, kad į šią bylą gali būti įsivėlę aukšto rango pareigūnai, būtent todėl apie ją nutylima, o liudytojai ir kaltintojai netikėtai dingsta.
2009 metais verslininkas Drąsius Kedys nušovė Kauno apygardos teismo teisėją Joną Furmanavičių už tai, kad manė, jog teisėjas tvirkino jo mažametę dukrą, vėliau Kedys ir pats buvo nužudytas. Po to, 2012 metų gegužę, policininkai jėga paėmė mergaitę iš tėvo namų, kur ji gyveno su giminaičiais. Sausio 13 dieną ceremonijos metu Sadūnaitė priminė, kad mergaitė dingo prieš aštuonerius metus, o apie jos likimą iki šiol niekas nieko nežino, gal jos jau nebėra tarp gyvųjų.
- Jums buvo įteikta Lietuvos Laisvės premija.
— Taip, aš septintoji, kuri ją gavo.
- ES komisaras Vytenis Andriukaitis savo laiku ragino neįteikinėti premijos pirmajam faktiniam Lietuvos valstybės vadovui Vytautui Landsbergiui.
— Aš visiškai įsitikinusi, kad jeigu ne Landsbergis, mes niekada napasiektume laisvės. Jis kaip Danko, kuris ištraukė iš savo krūtinės širdį ir ėjo toliau. Jeigu nebūtų tokio lyderio… Kaip sakoma, kai žmogus aukoja save, tai ir kitus įkvepia pasiaukoti. Ši okupacija (Sadūnaitės žodžiai — Sputnik) buvo, pirmosios aukos prie televizijos bokšto — dėl to, kad mes turėjome ryšį su Vakarais, ten išgirdo, kad pas mus naikinami civiliai, — tai sukėlė audringą reakciją Vakarų valstybėse, ir Gorbačiovas išsigando. Buvo planas per dvi su puse valandas okupuoti Lietuvą (Sadūnaitės žodžiai — Sputnik), atskraidinti sraigtasparnius, įvesti tankus ir įsteigti prezidento valdymą, būtų nepriklausomybės pabaiga. Tačiau šios aukos, nekaltas kraujas — ir Vakarai labai viešai užstojo Lietuvą.
- Andriukaitis ir kiti kaltino Landsbergį tuo, kad jis sovietmečiu buvo KGB agentas. Tai melas?
— Tai šimtaprocentinis melas.
- Labai didelį rezonansą sukėlė Jūsų kalba apie dingusią mergaitę — Deimantę Kedytę. Sako, kad Jūs stojote prieš Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę.
— Aš tiesiog jos paklausiau. 2012 metais Lietuvoje buvo priimtas įstatymas, kad negali dingti nei vienas sulaikytas asmuo, ką jis bebūtų padaręs. Ar jis žudikas, ar baisiausias nusikaltėlis, giminaičiai privalo žinoti, kur jis randasi, jie turi teisę susisiekti laiškais arba dar kaip nors. O Deimantė po tai, kai iš jos pasityčiojo vyrai, dingo. Keturios komisijos pripažino, kad vaikas negali tokių dalykų išgalvoti, kad vaikas nemeluoja, nefantazuoja, sako tiesą. Mažą vaiką galima apklausti tik vieną kartą, nes tai jį traumuoja. O čia net keturis kartus, ir vis parodymai buvo, bet viskas sunaikinta. Teismas užstojo tuos pedofilus.
- Kaip jūs manote, ar gyva Deimantė?
— Aš ir klausiau (Seime sausio 13-ąją), kur Deimantė? Aš tikiu, kos jos nėra gyvųjų tarpe. Kodėl jie taip piktai pasiėmė ją (kai išsivėžė iš namų — Sputnik)? Visa tai užfiksavo. Ant jos užmetė antklodę. Ji prarado sąmonę, tekėjo seilės, galva nesilaikė, ji klausė, kodėl pas mane aštuonios rankytės. Tai buvo 2012 metų gegužės 17 dieną 7:00. Jie paskambino į duris — 40 ginkluotojų (pareigūnų — Sputnik), su dujomis, su automatais… Kai Deimantę išnešė be sąmonės, jie ją baisiai laužė. Šios mergaitės mama (Laimutė Stankūnaitė — Sputnik) ėjo iš kairės, laužė jos kairiąją koją per kelius, advokatas (Gintaras Černiauskas — Sputnik) ėjo dešinėje ir laužė kairiąją. Bet kokį nusikaltėlį, chuliganą taip palaužyk — tai baisus skausmas, jis negalės pasipriešinti. Mergaitė rėkė žmonių akivaizdoje. Deimantė mylėjo senelį, močiutę, mylėjo savo tetą, buvo tokia aktyvi… Jie pasiėmė ją taip baisiai ir taip žiauriai.
- Kas jie?
— Pedofilai. Kitą dieno po to, kai išvežė Deimantę, turėjo atvažiuoti komisija, kur nustato, meluoja žmogus ar ne. Todėl jie ją ir išsivežė. Jiems reikėjo, kad Deimantė pasakytų, kad pedofilų nebuvo, kai tai jai įteigė tėtis ar teta. Ši byla trūko kelerius metus. Viskas, kas buvo apie pedofilus, sunaikinta. Tai ir telefonų pokalbiai, ir įrodymai. Dvidešimt liudyninkų arba nusižudė, arba tragiškai žuvo, nuskendo. Prokuroras gavo tuščią bylą, viskas buvo sunaikinta.
- O kur Deimantės mama?
— Niekas nežino. Jos tėvas buvo nužudytas. Regis, mama yra laikoma slaptai, ją kažkas išsivežė ir saugo. Visa Lietuva dreba, geriausi žmonės. Tačiau Dievas, kai dalino baimę, tikriausiai, mane užmiršo. Kai Dievas su tavimi — tiesa su tavimi, ir neapsaugoti vargšo, nekalto vaiko… Tegu aš sėdėsiu kalėjime iki mirties, tegu į mane šaudo. Man taip bus lengviau, nei aš žinosiu, kad bijojau paklausti, kur Deimantė.
- Vadinasi, pedofilai prie valdžios ir prezidentė juos dangsto?
— Prezidentė bijo, ji iškart buvo už Deimantę ir jos tetą (Neringą Venckienę — Sputnik), o vėliau ją prispaudė, ir dabar ji baiminasi. Kai baigėsi šis pasirodymas (Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje — Sputnik), ji (Grybauskaitė) mane apkabino ir pasakė: "Aš niekada nežinojau ir nežinau, kur Deimantė".
- Kalbama, kad Dalia Grybauskaitė dirbo Sankt Peterburge, kai buvo studentė, ir galėtų būti susijusi su KGB. Kaip dabar tai patikrinti?
— Man atrodo, joje yra daug gėrio. Ir ji tiesiog ten, kur priversta būti… Aš pasakysiu taip. Galbūt tada, kai Dalia buvo prezidentė pirmą ir antrą kartą, geresnio varianto nebuvo.