VILNIUS, vasario 15 — Sputnik. Lenkija ketina statyti savo dujotiekį "Baltic Pipe Baltic", tuo atsakydama į planus įgyvendinti "Nord Stream 2", praneša RIA Novosti su nuoroda į vokiečių laikraštį "Frankfurter Allgemeine Zeitung".
Lenkijos partija "Teisė ir teisingumas" nusprendė atkurti "Baltic Pipe" projektą ir vėliau jo pagalba jungtis prie Norvegijos tinklo. Pasak spaudos pranešimų, Lenkijos valstybinė naftos ir dujų kompanija "PGNiG" jau pasirašė sutartį 15 metų su Danijos operatoriumi "Energinet" dėl mėlynojo kuro transportavimo daugiau nei dviejų milijardų dolerių sumai.
Pranešama, kad galutinis sprendimas bus priimtas 2018 metais.
Lenkija ir Danija susitarė dėl "Baltic Pipe" statybos praėjusių metų birželio mėnesį ir pasirašė atitinkamą memorandumą. Pagal dokumentą, projektas turėtų būti įgyvendintas 2022 metais. Pabrėžiama, kad jo kaina sieks beveik 1,7 milijardų eurų. Tikimasi, kad dujotiekio pajėgumas bus 10 milijardų kubinių metrų per metus.
Anot projekte dalyvaujančios energetikos bendrovės "Hermes Energy Group" valdybos nario Petro Kaspšako, jei dujotiekio tiesimas nebus įgyvendintas laiku, Lenkijai tai bus didelė rizika. Paleisti "Baltic Pipe" planuojama 2022 metais, tuo metu pasibaigs šalies kontraktas su "Gazprom".
Lenkija aktyviai priešinasi "Nord Stream-2" statybai. Šalies ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis pareiškė, kad tai yra kenksmingas projektas, "kuris kelia grėsmę Centrinės Europos saugumui".
"Nord Stream-2"
"Nord Stream-2" projektas (antrasis dujotiekis iš Rusijos į Vokietiją Baltijos jūros dugnu) numato dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus ir apims teritoriją nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos, statybas. Naują dujotiekį planuojama pastatyti iki 2019-ųjų pabaigos šalia "Nord Stream".
Kompanija "Nord Stream 2 AG" veikia kaip "Nord Stream 2" projekto, kurio bendra vertė yra 9,5 milijardai eurų, operatorius, o vienintelis "Nord Stream 2 AG" akcininkas yra "Gazprom". Europos partneriai — "Shell", "OMV", "Engie", "Uniper" ir "Wintershall" — savo ruožtu įsipareigojo finansuoti "Nord Stream 2" bendrai 50%, tai yra, 950 milijonų eurų kiekvienas. "Gazprom" pateiks kitą lėšų dalį — 4,75 milijardus eurų.
"Nord Stream —2" veiks Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos teritoriniuose vandenyse. Projektą konsultuoja Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija.