VILNIUS, vasario 20 — Sputnik. Lietuva pažadėjo Latvijai pasiekti Europos Sąjungos finansinės paramos suskystintųjų dujų terminalo statyboms šalia Rygos, tačiau nesilaikė duoto kaimynams pažado, rašo Sputnik Latvija su nuoroda į ištraukas į buvusio Lietuvos ambasadorius Latvijoje ir buvusio užsienio reikalų ministro Antano Valionio knygą.
Valionio teigimu, 2009 metais, kai Lietuvoje lankėsi Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis, "pavyko susitarti, kad elektros jungtis į Švediją eis iš Klaipėdos, o mes mainais padėsime latviams gauti iš ES maždaug 45 milijonus eurų jų vakarinės dalies elektros tinklams sustiprinti ir drauge už Briuselio pinigus statysime bendrą regiono suskystintų gamtinių dujų terminalą šalia Rygos".
Savi marškinėliai arčiau kūno: kodėl Baltijos šalys nepadės viena kitai >>
Jungtis "NordBalt" į Švediją buvo nutiesta, tačiau Rygoje taip ir neatsirdao joks terminalas. Savo ruožtu, Lietuva 2015 metais pastatė nuosavą SGD terminalą Klaipėdoje, kuris daugelio politikų manymu, nepasiteisino. Buvęs Lietuvos ambasadorius teigia, kad Klaipėdos terminalo pajėgumas žymiai viršija Lietuvos poreikį, todėl Baltijos regionui nereikalingas dar vienas terminalas.
"Santykius su kaimynais sugadinome ilgam", — rašo Valionis.
Anot jo, ateityje terminalas taps regioniniu ir pasiteisins, tačiau reikia sulaukti, kol latviai užmirš "ką jiems buvome pažadėję ir kaip juos apgavome".
Valionis Lietuvos ambasadoriumi Latvijoje buvo 2008 — 2011 metais. 2000 — 2006 metais jis ėjo Lietuvos užsienio reikalų ministro pareigas.
Lietuva ir Latvija ilgai tarėsi, kurioje šalyje bus tiesiama jungtis į Švediją. Pagaliau 2009 metais sutarė, kad elektros jungtis iš Švedijos bus tiesiama į Lietuvą, o ne Latviją, tais pačias metais pasirašė atitinkamą susitarimą, kuriame nebuvo minimas SGD terminalas. Latvija ne kartą ragino Baltijos šalis sutarti dėl bendro suskystintų gamtinių dujų terminalo Rygoje. Kai Lietuva pradėjo savarankiškai statyti terminalą Klaipėdoje, Latvijos vyriausybė apkaltino Lietuvą žlugdant regioninį projektą.
Savo elgesį Lietuvos Vyriausybė tuo metu aiškino tuo, kad reikia kuo skubiau atsikratyti Rusijos dujų iš "Gazprom", o derybos su kaimynais pailgintų projektą. Ryga ir Talinas atsisakė pirkti dujas iš Klaipėdos terminalo dėl aukštos kainos. Pernai Europos Komisija neįtraukė nė vienos iš Baltijos šalių į SGD infrastruktūros projektų sąrašą. Vilnius pasiūlė, kad Ryga ir Talinas prisijungtų prie Klaipėdos SGD terminalo projekto ir taptų regioniniu, tačiau jie atsisakė.