Kovą su Rusijos kanalais savo tautiečių televizorių ekranuose Lietuvos valdžia vykdo jau beveik 14 metų. Ypač agresyviai — po Ukrainos Euromaidano ir Krymo prisijungimo prie Rusijos.
PBK — raudonas skuduras lietuviškam buliui
Pirmasis raginimas pašalinti iš kabelinių tinklų Pirmojo Baltijos kanalo (PBK — Rusijos Pirmojo kanalo transliacija Baltijos šalyse — Sputnik) signalą nuskambėjo 2004 metų vasarą. Tuometinis užsienio reikalų ministras
Antanas Valionis iš aukštos Seimo tribūnos piktinosi dėl laidos "Tayny veka". Joje prodiuseris ir žurnalistas Aleksejus Pimanovas išdrįso savaip interpretuoti 1991 metų sausio 13-osios įvykius Vilniuje, nepasikonsultavęs su oficialia Lietuvos valdžia.
Negirdėtas įžūlumas.
PBK savininkai sugebėjo greitai išspręsti konfliktą. Jie suprantamai paaiškino Lietuvos valdžiai, kad su laidos "Tayny veka" gamyba PBK neturi nieko bendra, o tik retransliavo laidą, pagamintą Maskvos Pirmojo kanalo žurnalistų.
Laimei, laikai tada buvo gana ramūs ir santykiai tarp Maskvos ir Vilniaus dar nenusileido iki užšalimo ribos. Šio pirmo skandalo fone pasirodė ir laida "Litovskoe vremya", kurios žurnalistai rusiškai papasakojo Lietuvos gyventojams apie visus naujausius įvykius šalyje. Jos pasirodymas eteryje it kaulas įstrigo vietinių komercinių kanalų gerklėje.
"Po kasdieninės informacinės laidos "Litovskoe vremya", kuri buvo rodoma iškart po Maskvos "Vremya", paleidimo PBK reitingas sparčiai išaugo. Jau po poros metų kiekvieną vakarą mus žiūrėjo apie 15% Lietuvos žiūrovų, o tai vos ne trečdalis milijono žmonių. Trijų milijonų Lietuvai — esminis rodiklis. Mes netgi pradėjome lenkti nacionalinės televizijos vakarinę naujienų laidą", — prisimena pirmasis PBK Lietuva vyriausiasis redaktorius (2004-2015) Sergejus Perepelica.
PBK reklamos biudžeto sąskaitos pradėjo skaičiuoti milijonus litų. Tai, žinoma, nepatiko vietos komercinių ir valstybinių kanalų savininkams. Tuo metu Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) dar nebuvo visiškai finansuojamas iš valstybės biudžeto ir egzistavo reklamos dėka.
"Įsidėmėtina, kad visą "Litovskoe vremya" egzistavimo laikotarpį, iki pat uždarymo 2018 metų sausio 1 dieną, nei prie vieno iš siužetų nesugebėjo "prisikabinti" žurnalistinės etikos sergėtojai. O kai kurie Seimo deputatai, privačiuose pokalbiuose be mikrofono, žurnalistams sakė, kad PBK — objektyviausias ir neturintis politinės cenzūros palinkimo kanalas", — teigė Perepelica.
PBK, kuris netrukus taps "Baltijas Mediju Alianse" (BMA), tapo įtakingu veikėju Lietuvos žiniasklaidos rinkoje. Prieš jį susivienijo beveik visos Lietuvos televizijos žiniasklaidos priemonės. O taranavo Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK). Ir jei anksčiau kiekvieną komisijos sprendimą dėl Rusijos televizijos kanalų, transliuojamų holdingu BMA (NTV-mir, REN-TV, "Perviy kanal") dar turėjo svarstyti teisme, tai šiandien, norint pašalinti televizijos kalaną iš transliacijos tinklo, net teismo sprendimas nėra būtinas.
Pakanka LRTK protokolo su tarybos narių parašais. Ir šia teise Lietuvos "Europos sąžiningumo" pavyduoliai sėkmingai naudojasi, pakaitomis blokuodami vieną ar kitą kanalą, kovos su "Rusijos propaganda" pretekstu.
RTR-Planeta — Lietuvos demokratijos ir žodžio laisvės veidas
Paskutinis garsus LRTK sprendimas yra "RTR-Planeta" transliacijos pristabdymas vieneriems metams (paslaugų teikėjas yra Švedijos bendrovė "NCP RUSSMEDIACOM"). Kaltininkas — Vladimiras Žirinovskis. Jo aštriose kalbose politinėse pokalbių laidose lietuvių valdininkai įžvelgė "karo ir neapykantos kurstymą", o tai reiškia — grėsmę vos ne viso pasaulio saugumui. Bet todėl jis ir yra Žirinovskis.
Šiuo pretekstu anksčiau buvo sustabdyta "RTR-Planeta" transliacija. O dabar rusakalbiai žiūrovai galės stebėti gyvenimą Rusijoje ir pasaulyje Vladimiro Solovjevo studijoje tik internetu, kuris šiandien aktyviai išstumia tradicinius transliacijos būdus.
Europa stebisi
Civilizuota Europa visada su nuostaba žiūrėjo ir žiūri į eilinį Rusijos kanalų blokavimą Lietuvoje. Vilnius bando suprotinti ir priminti apie žodžio laisvę.
"Kai turime tiek daug atvirų kanalų, atvirų informacijos galimybių, ne laikas drausti informaciją, geriau atsakyti į tai kur kas platesniu, išsamesniu, aukštesnės kokybės turiniu. Sakyčiau, vietoje draudimų, reikėtų nacionaliniame lygyje kurti daugiau aukštos kokybės programų, kurios būtų nukreiptos į skirtingas visuomenės grupes", — cituoja laidinys "Obzor" EBU atstovę Rytų Europai Radką Bečevą.
Pasistengs kaip nors įnešti civilizuotą natą į daugiametį BMA ginčą su Lietuvos valdžia, kuri reikalauja perkelti Rusijos televizijos kanalus į mokamą paketą. Lietuvos pareigūnų nuomone, šis reikalavimas yra gana teisėtas ir neprieštarauja Europos Sąjungos įstatymams. Europos teisės departamentas tikisi, kad ES Teisingumo Teismas palaikys ir atitinkamą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą "Baltic Media Alliance" byloje.
O kol kas EBU atstovė Bečeva jau patarė Lietuvos žurnalistams kovoti su rusų propaganda ne draudimais ir atjungimais, bet alternatyvaus ir kokybiško produkto sukūrimu. Bet tam Lietuvos žiniasklaidai trūksta pinigų. Na, ir kam reikia naujienų lietuvių kalba, kuria pasaulyje kalba tik trys milijonai žmonių?
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone