Apie konkurso rimtumą kalba ir tai, kad lygiai po vienerių metų Lietuvoje prasidės įvairiausių lygių rinkimai ir referendumas dėl skausmingo dvigubos pilietybės klausimo. Lietuvos rinkėjai 2019 metais nuo kovo iki gegužės turės balsuoti už kandidatus į merus ir vietos tarybų deputatus, išrinkti vienuolika Europos Parlamento deputatų ir Lietuvos Respublikos prezidentą.
Pagrindinės diskusijos tarp kandidatų ir politinių partijų vyks Nacionalinio radijo ir televizijos studijose. Nuo LRT žurnalistų nešališkumo labai priklauso būsimų rinkimų rezultatai.
Kas leidžiama Jupiteriui, neleidžiama jaučiui
O nerimauti yra dėl ko. Pakanka prisiminti, kaip per parlamento rinkimus 2016 metais elgėsi vienas iš geriausių pranešėjų LRT — Edmundas Jakilaitis. Ir jei TV studijoje, televizijų diskusijų metu jis dar kažkaip bandė būti mandagus su visais kandidatais ir politinėmis organizacijomis, socialiniame tinkle savo simpatijų konservatoriams Jakilaitis jau nebeslėpė. O prieš antrąjį rinkimų turą vienmandatėse apygardose net asmeniškai eidavo nuo durų iki durų su Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų kandidatu ir aiškindavo Naujosios Vilnios rinkėjams "partijos ir vyriausybės" politiką.
Reikia pabrėžti, kad nei Vyriausioji rinkimų komisija, nei Žurnalistinės etikos komisija Jakilaičio veiksmuose nieko smerktino nepamatė. Kaip nemato ir galimo finansinio sukčiavimo privataus verslininko Jakilaičio bendradarbiavime su valstybine įmone — LRT, o taip pat galimo vengimo mokėti mokesčius. Atsakydama į Seimo deputatų teisę atlikti nacionalinio transliuotojo finansinės ir ekonominės veiklos auditą, Lietuvos žurnalistų sąjunga garsiai visai Europai pareiškė kad "spaudžiama žodžio laisvė".
Ar LRT kandidatų į generalinio direktoriaus postą sąraše yra Jakilaičio pavardė? Vis dar nežinoma. Tik devyni iš dvylikos kandidatų sutiko atvirai paskelbti savo ketinimus preliminariame konkurso etape.
Favoritai ir favoritės
Tarp pirmųjų — buvusi portalo "Delfi.lt" vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Šiose pareigose Monika uždirbo bekompromisės kovotojos už pagrindinių Lietuvos patriotų — Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų (konservatorių) ir asmeniškai prezidentės Dalios Grybauskaitės idealus. Už tai ji buvo apdovanota aukštu valstybės apdovanojimu iš valstybės vadovės rankų. Garbačiauskaitės-Budrienės dalyvavimas konkurse dėl LRT generalinio direktoriaus pareigų paaiškina jos tylų pasitraukimą iš Delfi prieš šešis mėnesius. Prezidento favoritė laikoma pagrindine pretendente laimėti konkursą.
Kaip atsvara Monikai pasirodo jos amžinas priešininkas — buvęs naujienų agentūros BNS redaktorius Artūras Račas. Daugelis iš valdančiojo elito jo, švelniai tariant, nemėgsta. Tačiau aukštas Račo autoritetas tarp žurnalistų, politikų ir visuomenės veikėjų leidžia tikėtis, kas prie LRT vairo stos būtent žymus ir nepriklausomas Lietuvos žurnalistas.
Senas arklys vagos negadina
Šansų turi ir dabartinis Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius. Jo dešimties metų nacionalinio transliuotojo valdytojo patirtis gali būti vertinama daugiau kaip pliusas, o ne minusas. Juk plaukiant per upę, kaip žinoma, arklio nekeičia. Nors pati Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė jau subtiliai užsiminė, kad ji palaiko pareigūnų rotaciją po dviejų kadencijų.
Dar viena pavardė pretendentų sąraše traukia dėmesį. Tai visai Lietuvai žinomas pramoginių renginių vedėjas, buvęs Seimo pirmininkas ir Tautos prisikėlimo partijos lyderis Arūnas Valinskas. Didžiulė darbo patirtis scenoje ir didžiojoje politikoje gali palenkti į jo pusę svarstyklių lėkštę, kai balsuos LRT tarybos nariai.
Kiti kandidatai į generalinio LRT direktoriaus postą, su visa derama pagarba, vargu ar sudarys rimtą konkurenciją minėtiems žiniasklaidos profesionalams, nors taip pat turi puikią reputaciją, magistro laipsnį arba tinkamą išsilavinimą. Be to, visi kandidatai turi ne mažiau kaip penkerių metų vadovavimo patirties, yra gerai susipažinę su politika ir strategija kultūros srityje, o taip pat žino žiniasklaidos veiklą reglamentuojančius teisės aktus.
Antrojo konkurso etapo metu — kovo 20 dieną, kandidatai turės įrodyti savo profesionalumą ir nepriklausomybę nuo politinių ir finansinių struktūrų. Šią diena jie uždarame LRT Tarybos posėdyje turės pristatyti savo išsamias Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos ateities programas. Kas kalbės įtikinamiau, tas ir bus stapto balsavimo būdu išrinktas nauju LRT vadovu. Laukiame.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone