Naujas ar senas Rusijos vadovas turi patvirtinti ar paneigti Baltijos šalių gyventojų "grėsmės iš Rytų" baimes.
Baltijos valstybių susidomėjimas tuo, kas vyksta Kremliuje, neatsitiktinis. Vilniuje, Rygoje ir Taline jau užsilaukė, kai rusai pagaliau puls. Niekaip negali sulaukti.
Jau ir šarvuotos transporto priemonės ir nešiojamoji priešlėktuvinės gynybos sistema įsigytos, o panaudoti jų nėra kur. Dislokavo tarptautinius NATO batalionus palei Baltijos valstybių sienas su Rusija ir Baltarusija. Nuolat rengiamos karinės pratybos, kurių metu kariai treniruojasi atremti "Rusijos agresiją". Nejaugi visa tai veltui?
Baltijos šalyse visi aštuoni kandidatai į Rusijos prezidento postą sąlygiškai suskirstyti pagal grėsmės laipsnį Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionaliniam saugumui.
Pirmą vietą šiame sąlyginiame sąraše nuolat jau daugelį metų užima Vladimiras Žirinovskis. Jo kategoriškos pastabos buvusių tarybinių Baltijos respublikų atžvilgiu ne tik bauginančios. Nuo jų plaukai piestu stojasi. Paskutinis Žirinovskio perlas nepalieka jokių abejonių, kad vos tik jis taps prezidentu, rusų tankai jau kitą dieną važinės Gedimino prospektu Vilniuje, po aikštę prie Rygos Katedros ir po Rotušės aikštę Taline. "Baltijos šalys pakartos Krymo likimą!" — apibrėžė artimiausią perspektyvą lietuviams, latviams ir estams Žirinovskis. Štai taip, be variantų.
Kalbant apie dabartinį ir, tikriausiai, būsimą Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, čia Baltijos šalių gyventojų atžvilgiu nieko gero nenusimato.. Jei pagal versiją, kai prezidentu taps Žirinovskis, Lietuvos, Latvijos ir Estijos patriotų lauks momentali didvyriška mirtis mūšio lauke su valstybine vėliava rankose, tai Putinui tapus prezidentu jų mirtis bus ilga ir skausminga. Nuo bado šaltą tamsią naktį šaltame tamsiame name… Ir niekas iš Briuselio ir Vašingtono nepaduos vandens ar duonos plutos. Patiems trūksta.
Rusijos strategiją Baltijos šalyse Putinas labai aiškiai išdėstė, tačiau, priešingai nei Žirinovskis, diplomatiškai ir tvirtai — jokio bendradarbiavimo su tais, kurie mano, kad Rusija yra priešiška valstybė. Draugaus ir prekiaus abipusiškai naudingomis sąlygomis Maskva, vadovaujama Putino, tik su adekvačiais partneriais. Aiškūs ir apibrėžti ir terminai. Nuo 2020 metų, Putino įsakymu, nei vienas Rusijos krovinių gramas neturi būti gabenamas į Europą per Lietuvą, Latviją ir Estiją. Taigi, pagrindinis Baltijos šalių geopolitinis ir strateginis pranašumas — tranzitas, kaip ir Ukrainos vamzdis, bus tuščias.
Miglota Baltijos regiono ateitis ir tuo atveju, jei prezidento rinkimus Rusijoje laimės tokie kandidatai, kaip Sergejus Baburinas ir Maksimas Suraikinas.
Pavyzdžiui, savo viešuose pasisakymuose Baburinas ne kartą priminė Lietuvos valdžiai apie Vilniaus ir Klaipėdos teritorinę priklausomybę prieš tapus TSRS dalimi.
Baburino teigimu, Lietuva Tarybų Sąjungos žlugimo metu 1991 metais turėjo sąžiningai atsisakyti Vilniaus ir Vilniaus krašto, kurį gavo iš Tarybų Sąjungos 1939 metais tik po to, kai įsigaliojo taip neapkenčiamas lietuviams Molotovo-Ribentropo paktas. Juk iki šio momento tarp Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos nei minutei nebuvo nutraukiamas teritorinis ginčas dėl Vilniaus priklausymo. Taigi Baburinas, kaip būsimas Rusijos prezidentas, netaps Lietuvos draugu.
Maksimas Suraikinas ir visiškai paskelbė save "Stalino pasekėju". O kaip žinoma, Lietuvoje įstatymų lygmenyje draudžiama paminėti Stalino, kaip ir Hitlerio, vardą teigiamame kontekste.
Baltams lieka tik svajoti, kad po kovo 18 dienos į valdžią Rusijoje, galbūt, ateis vienas iš keturių likusių kandidatų — Borisas Titovas, Pavelas Grudininas, Grigorijus Javlinskis ar Ksenija Sobčiak.
Verslininką Titovą gal pavyks įtikinti, pažadėjus sumažinti tarifus Baltijos jūros tranzitui. Grudinino vaikams pažadėti lengvatinį tarifą jų vilos Rygos priemiestyje šildymui. Javlinskį Baltijos šalių gyventojai gali iškelti Nobelio premijai gauti už jo istorinę programą apie tarybinės ekonomikos žlugimą per "500 dienų. O jeigu Rusijos prezidente staiga taps Sobčiak, tai apie geresnę kandidatę Baltijos šalių gyventojai ir nesvajojo. Savo kalbose Sobčiak visada su meile pasisakė apie laisvas nuo "tarybinės okupacijos" demokratines, pagal ES ir NATO standartus, Baltijos šalis.
"Latvijos ir kitų dviejų Baltijos šalių noras atsiskirti nuo Rusijos po daugelio tarybinės politikos metų man labai aiškus. Akivaizdu, kad jūsų šalys (Baltijos šalys — Sputnik) nori priklausyti Europai daugiau nei Rusijai. Kitas dalykas yra tai, kad šis troškimas, mano nuomone, yra šiek tiek "nesveikas" ir ne visai teisingas. Juk geriausi: kalba, kultūra ir žmonės, kurie norėjo emigruoti čia — tai, tikriausiai, ir yra ta vertybė, kuri liko posovietinėje erdvėje ", — sakė Ksenia Sobčiak interviu Latvijos portalui tvnet.lv 2012 metais.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone