Vis dėlto Amerikos prezidentas apmuitino plieną ir aliuminį iš Europos, jis pasielgė pagal principą "skaidyk ir valdyk". Eurpos Sąjunga stengiasi veikti vieningu frontu ir toliau tikisi išimčių, kokias gavo Meksika ir Kanada, tačiau ruošia atsakomąsias priemones.
Dėl to Lietuva gali atsidurti sunkioje padėtyje, nes jai svarbi draugystė ir su Vašingtonu, ir su Briuseliu. Tačiau, atrodo, artėja tiesos momentas ir reikės pasirinkti. Klausimas — ką?
Kažkas gaus viską, o kažkas — nieko
Iš pradžių prisiminkime, kaip klostosi Lietuvos ir ES santykiai. Politinėje plokštumoje ji laikė ir laiko JAV pagrindiniu nacionalinio saugumo garantu, o ES — tokia "pinigų karvė", iš kurios galima "už ačiū" traukti pinigus šalies plėtrai. Kai kilo Briuselio ir Varšuvos politinis konfliktas, Vilnius palaikė lenkus. ES kol kas tai pakenčia.
Kalbant apie Bendrijos santykius su Rusija, Europoje jau daug kam įgriso antirusiškos sankcijos, bet Lietuva ir toliau reikalauja jas pratęsti. Žinoma, Lietuvos pozicija šiuo klausimu nėra svarbiausia, bet ji jau pradeda atsibosti.
Be to, Lietuvos politikai ragina ES valstybes įsigyti brangių JAV, o ne pigių Rusijos dujų, ir, švelniai tariant, nepritaria dujotiekio "Nord Stream-2" statyboms, nors kokių jie turi priežasčių nurodinėti Vokietijai, ką daryti (ypač atsižvelgiant į jų "veiksmingą" energetikos politiką, kurią užgožia antirusiška politika, o ne ekonominė nauda).
Tuo pačiu metu Lietuva be jokių suvaržymų reikalauja iš ES pinigų viskam iš eilės: Ignalinos AE uždarymui, kuriam skirtos lėšos dingsta neaišku kur; elektros tinklų sinchronizavimui; žemės ūkio sektoriui ir taip toliau.
Ir štai istorija su muitais, dėl kurios vienas neteisingas žingsnis gali turėti tolimų pasekmių.
Kantrybė ant ribos
Susitikę su dabar jau buvusiu JAV Valstybės departamento vadovu Reksu Tilersonu, Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai išreiškė viltį, kad JAV ir Europos Sąjunga sugebės išvengti konflikto dėl protekcionizmo (nes labai nesinori rinktis tarp Amerikos ir Europos).
Be to, situaciją apsunkina tai, kad prieš jaunųjų europiečių išsišokimus Briuselis dar gali užsimerkti, bet į finansinius išpuolius jis reaguoja labai aštriai. Ir čia jau — kas ne su mumis, tas prieš mus.
Be to, kaip jau buvo minėta, Lietuva ir taip elgiasi įžūliai Europos Sąjungos atžvilgiu, kurios kritinė nepasitenkinimo masė jau yra arti raudonos linijos. Todėl Lietuvai bandant atgrasyti konsoliduotą Europos atsaką į Trampo veiksmus, Briuselio kantrybė gali išsekti.
Tuo pačiu metu amerikiečiai, greičiausiai, netgi nepajudins piršto, kad nors kaip palaikytų savo ištikimus palydovus Europoje, nes tokia yra tarnyba — pulti po tankais vardan vyresniojo brolio idėjos.
Trumpai tariant, JAV prezidentas savo ekonomikos politika Europoje sunepatogino Lietuvą, todėl, matyt, teks rinktis tarp Amerikos ir ES.
Mąstant protingai, jau seniai reikia pradėti orientuotis į Briuselį, kuris yra arti, o ne už vandenyno, o be to, dar ir pinigų duoda. Tačiau Vilnius dažnai elgiasi taip, kaip pelniga JAV, o ne jam pačiam. O Lietuvos ūkininkai, statybininkai ir energetikai, kuriems gali būti aprobuota ES parama, privalo suprasti, kad "susitarimas yra brangesnis nei pinigai".
Autoriaus nuomonė gali nesutapto su redakcijos nuomone