Valdžios krizė Lietuvoje: nepavykusios apkaltos pasekmės

Nepavykusi apkalta Seimo nariui Mindaugui Basčiui gresia valdžios krize; Lietuvoje jau pradėjo kalbėti apie išankstinius Seimo rinkimus, o didžiausios valdančiosios frakcijos — Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis paskelbė atvirą karą dešiniesiems — konservatoriams
Sputnik

Pagrindinis garsiausio pastarųjų metų skandalo Lietuvos politinėje arenoje herojus — Mindaugas Bastys trečiadienio rytą savanoriškai atidavė Seimo nario mandatą. Tą jis padarė po to, kai slaptu balsavimu Seimo nariai išreiškė pasitikėjimą juo. Bet, kaip paaiškėjo, toks "pasitikėjimas" gali virsti chaosu visais Lietuvos valdžios lygmenimis. Kaip tikras patriotas, Bastys nusprendė neaštrinti situacijos.  

Skvernelis primygtinai ragina Bastį trauktis iš Seimo

Kaltinimai, dėl kurių buvo paskelbta apkalta deputatui Basčiui, buvo daugiau nei rimti — ryšiai su Rusijos verslininkais ir žiniasklaidos atstovais. Šiuolaikinėje Lietuvoje šis nusikaltimas yra rimtesnis, nei banditizmas ar žmogžudystė. Tai patvirtino ne tik specialios tarnybos ir Seimo specialioji komisija, bet ir Lietuvos Konstitucinis Teismas.

Nesutariančių choras

Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas bendrame pasipiktinusių chore pareiškė: "teisinėje valstybėje asmuo, šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ar sulaužęs Seimo nario priesaiką, neturėtų išvengti konstitucinės atsakomybės, tai yra pašalinimo iš užimamų pareigų.

O "pasipiktinusių choro" soliste tapo pati šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Jos reakcija į apkaltos Basčiui nesėkmę sekė žaibo greičiu. Atrodo, kad tekstas, kuris pasirodė prezidentės tinklalapyje beveik vienu metu su balsavimo rezultatų skelbimu, buvo parengtas iš anksto. Po prezidentės pasisakė konservatoriai ir liberalai — artimiausi Grybauskaitės politiniai giminaičiai. Išsakę paniekinamą "fi", jie pareiškė, kad dabartinis Seimas neturi teisės egzistuoti ir pareikalavo išankstinių parlamento rinkimų.

Norėdamas sustiprinti opozicijos pareiškimo rimtumą, jaunasis laisvės šauklys, žurnalistas Andrius Tapinas pakvietė visus tikruosius patriotus atvykti ketvirtadienį kol kas į mitingą, o ne barikadas, prie Seimo pastato. Mat, reikia priminti kai kam apie "laužus prie Seimo" 1991 metų sausį, įžiebusius ugnį, sudeginusią TSRS.

Konstitucinis Teismas: deputatas Bastis pažeidė priesaiką

Ieškokite, kam pelninga

Visus kaltinimus ir užuominas išdavyste opozicija adresavo Seimo valdančiosios koalicijos didžiausiai frakcijai — Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS). Mat, tai jie veda Lietuvą į bedugnę, kurią iškasė "Kremliaus atstovai".

Patys "valstiečiai" atlaikė smūgį ir perėjo prie kontratakos. LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis dar prieš prieštaringą balsavimą atkreipė Seimo dėmesį į konservatorės Rasos Juknevičienės žodžius, kai ji pareiškė, kad TS-LKD vieningai balsuos Basčio apkaltos metu.  "Už" ar "prieš" Basčio atsistatydinimą, Juknevičienė nenurodė. Tačiau Karbauskis atvirai apkaltino konservatorius, kad jie užblokavo nepasitikėjimo Basčiu votumą ir išprovokavo krizę šalyje.

Seimo komitetas pradėjo tyrimą dėl Basčio ryšių su rusais

Blankiame krizės vandenyje

Būtent konservatoriams ir Lietuvos vadovei Daliai Grybauskaitei šiuo metu reikalinga krizė valdžios struktūrose — Seime ir Vyriausybėje. Konservatoriai tikisi, kad išankstiniuose rinkimuose jie galės atsirevanšuoti už pralaimėjimą 2016-aisiais. Be to, naujausios viešosios nuomonės apklausos rodo jų besąlygišką lyderiavimą su žodžiais "jei rinkimai įvyktų šiandien". Štai ir reikia paskubėti.

O Dalia Grybauskaitė blankiame krizės vandenyje atliks savo partiją ir pabandys rasti spragą Lietuvos Konstitucijoje, kuri leis jai dar, bent penkis, o gal ir dešimt metų gyventi prezidento rūmuose S. Daukanto aikštėje.

Savo dividentus nuo krizės bando gauti ir bepartinis ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Jis miega ir sapnuoja, kaip 2019 metais persės iš premjero į prezidento kėdę. Kaip kitaip galėtume interpretuoti jo garsų pareiškimą apie asmeniškai parengtą Konstitucijos pakeitimą, kuris leistų atstatydinti Seimo narį vieno Konstitucinio teismo sprendimu, be papildomo Seimo balsavimo. Mat, deputatų nuomonė parlamentinėje respublikoje turėtų būti antrinė, o ne pirminė.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone