Dėl padegtos žolės neretai dega sodybos, namai, automobiliai

Ugniagesiai perspėja, kad žolės gaisrai gali nešti ugnį į sodybas ir miškus ir padaryti didžulę žalą, be to, už žolės deginimą gresia administracinė atsakomybė
Sputnik

VILNIUS, kovo 22 — Sputnik. Lietuvoje vis daugėja žolės gaisrų, kuriuos neretai sukelia padegėjai, praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento spaudos tarnyba. 

Ugnis nusinešė dar keturių žmonių gyvybes

Per praėjusią parą ugniagesiams jau teko gesinti 50 gaisrų atvirosiose teritorijose. Iš viso šiemet jau kilo daugiau kaip 260 tokių gaisrų.

Pasak ugniagesių, dažniausiai žolė liepsnoja Vilniaus apskrityje, kur šiemet gesinti 107 gaisrai ir Kauno apskrityje, kur kilo 59 tokie gaisrai.

Kovo 20 dieną, Vilniaus rajone, Sudervės seniūnijoje, Klevinų kaime, degė keliems savininkams priklausantis medinis gyvenamasis namas, garažas ir ūkinis pastatas. Atvykus ugniagesiams, jie jau buvo apimti liepsnos. Ugnis sunaikino visus minėtus pastatus. Gaisro metu sudegė ir automobiliai "Opel Vectra" ir "Toyota",  apdegė automobilis "Lada". Išdegė apie 50 arų žolės. Nuo ugnies gaisrininkams pavyko apsaugoti už 20 metrų esantį gyvenamąjį namą. Pirminiais duomenimis, gaisras galėjo kilti ir dėl padegtos žolės. 

Liūdna statistika: 2018-ųjų sausį kilo beveik 30% daugiau gaisrų nei pernai

"Pastebėjus savo žemėje gaisrą ir nesiimant priešgaisrinės apsaugos priemonių — nepranešant ugniagesiams, ar nebandant užgesinti patiems, žemės savininkai gali būti nubausti nuo 50 iki 300 eurų bauda", — sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausiasis specialistas Aurimas Gudžiauskas.  

Ugniagesiai primena, kad už žolės deginimą gresia administracinė atsakomybė. Už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų  žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą gali būti skiriama nuo 50 iki 300 eurų bauda, o įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims — nuo 120 iki 350 eurų. Dar didesnės baudos gresia už durpynų ir durpingų pievų deginimą. Pažeidėjams taip pat gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą, kuri kartais siekia ne vieną šimtą eurų.