Ką Grybauskaitė parsivežė iš Briuselio: rezultatai Lietuvai

Briuselyje įvyko eilinis Europos Sąjungos valstybių vadovų susitikimas; jo dėmesio centre buvo britų istorija su Sergejaus Skripalio apnuodijimu, bet Lietuvai jis buvo svarbus ir dėl kitų priežasčių
Sputnik

Kaip paaiškėjo, svarbiausia ES ne organizacinė reforma, Brexit ir naujas biudžetas, o Skripalio apnuodijimo byla, dėl kurios marazmas vis stiprėja. Lietuva šiuo atveju žygiuoja visos planetos priešaky. Tuo pačiu metu viršūnių susitikime buvo aptarti dar keli Vilniui svarbūs ekonominiai klausimai.

Kartagena turi būti sunaikinta

Dabar jau tiesiog nėra prasmės kalbėti apie Skripalio apnuodijimą argumentų kalba — kaltininkai (Rusija) nustatyti ir turi būti nubausti griežčiausiom priemonėm kieno nors interesų labui (taip pat, kaip ir Malaizijos Boeing Ukrainoje numušimo atveju).

Populiarus dabar būdas — Rusijos diplomatų išsiuntimas, apie kurį viena iš pirmųjų paskelbė Lietuva, rodydama solidarumą su Jungtine Karalyste. Kaip pareiškė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, bendra Europos užduotis turėtų būti sunaikinti Maskvos žvalgybos tinklą.

Visa ši "suplanuota kvailystė" — eilinis bandymas demonizuoti Rusiją, kur skamba balsai, raginantys atsisakyti "Nord Stream-2". Vokietija, žinoma, priešinasi, ragina sulaukti tarptautinio tyrimo rezultatų, o Lietuvai nėra ko laukti — ji veikia pagal naujai patvirtintą vakarų "vanagų" planą, sudarydama padiktuotą informacinį foną ir praktinį kontekstą.

Ekonominiai rezultatai

Geros ekonominės naujienos Lietuvai iš aukščiausio lygio susitikimo laukų — Amerikos nustatyti muitai plienui ir aliuminiui iš Europos įvesti nebus. Bloga naujiena — tai laikina, ir, kaip teigė Grybauskaitė, problema niekur neišnyko. Be to, ji pridūrė, kad Europai neverta veltis į prekybos karus su JAV, tačiau jiems reikia paaiškinti, kad nuo apsaugos priemonių nukentės pati Amerika.

Lietuva tikisi bendradarbiauti su JAV tiekiant SGD į Latviją ir Estiją

Kitaip tariant, Lietuvos prezidentė, ragindama ES atsukti kitą skruostą, vis dėlto leido sau nuosaikiai kritikuoti užjūrio partnerių veiksmus. Matyt, ES dabar yra pernelyg stipri antiamerikietiška ekonominė pozicija. Todėl pūsti prieš vėją šiuo atveju yra beprasmiška, ir lieka tikėtis, kad prekybos ginčai JAV nepaveiks transatlantinio bendradarbiavimo saugumo srityje.

Tuo pačiu metu Europos Komisija palaikė Lietuvos-Lenkijos elektros tilto projektą, kaip strateginį mechanizmą, siekdama sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus su kontinentine Europa po jų išėjimo iš BRELL sistemos.

Svarbu, kad pasiektas susitarimas leistų pretenduoti į projekto finansavimą jau artimiausioje ES finansinėje perspektyvoje. Bloga naujiena — kol kas neaišku, kam kiek teks mokėti, ir toli gražu ne faktas, kad Europos Sąjunga pasiims didžiąją dalį išlaidų šiam uždaviniui (ypač atsižvelgiant į dažnai proamerikietišką Baltijos šalių, daugiausia Lietuvos, poziciją).

Apibendrindami galime pasakyti, kad Europa su reta išimtimi ir toliau šoka pagal Vakarų "vanagų" dūdą, kurie visais įmanomais būdais bando supykdyti ją su Rusija, nesibjaurėdama net labai netašytomis provokacijomis. Lietuva šiuo atveju yra pirmųjų isterijos skleidėjų gretose. Tuo pačiu metu ES ir JAV ekonominiai ginčai stato ją į nepatogią padėtį, iš kurios teks kaip nors išbristi su minimalia politine ir finansine žala.

Taip, bandymas sėdėti ant dviejų kėdžių nelengva užduotis…

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone