Kaip apmaudu. Lauryno žvaigždė taip sklandžiai kilo aukštyn. Uoliai, vieną po kitos kepė jis rusofobišką rezoliuciją, įstatymo projektą ar "mokslinę" studiją.
Ypač įsiminė jo prieš porą mėnesių pateikta įstatymo pataisa "išvalyti"(!) mūsų viešąsias erdves nuo paminklų tarybiniams kariams, nes šie paminklai esą ideologizuoti. Šią fašizmą primenančią iniciatyvą gali paaiškinti tik atitinkama Kasčiūno praeitis, ir mes prie jos dar grįšime.
O kol kas — korupcinės naujienos… Pasirodo, kad visas šio seimūno "patriotizmas" tebuvo patogi širma, už kurios slypėjo grynai savanaudiški, materialistiniai interesai. Kasčiūnas ne tik labai mėgsta pinigus, bet ir pasiruošęs "atidirbti" už juos, kaip sakoma, "pagal pilną programą".
STT nustatė štai ką. 2012 metais tuometinis Seimo narės Irenos Degutienės padėjėjas, jaunasis politologas Kaščiūnas gauna 5000 eurų paramą iš koncerno "MG Baltic" savo leidybinei, mokslinei veiklai. Žinoma, gauna ne veltui, o mainais už paslaugą.
Koncerno atstovas Raimundas Kurlianskis paprašo Lauryno draugiškai pasikalbėti su jo viršininke Degutiene, kuri tada dirbo Seimo biudžeto ir finansų komitete. Ir įkalbėti seimūnę, kad ji komitete balsuotų už tam koncernui naudingą kreditų įstatymo pataisą.
Ir ką jūs manote? Galbūt tikėjotės, kad jaunasis "patriotas" išdidžiai parodys verslininkui duris bei rėš jam kalbą apie principingą bei skaidrią konservatorių veiklą? Naivuoliai!
STT užfiksuoja, kad Kasčiūnas nedelsdamas nutipena pas Degutienę ir ima prašyti jos, kad ji balsuotų taip, kaip naudinga "MG Baltic" koncernui. Ir dar jaunasis "politologas", vykdydamas labai "politologinę" užduotį, paprašo seimūnės, kad ji susitiktų su koncerno atstovu ir artimiau pabendrautų.
Kasčiūnas viso to dabar neneigia, kaip ir Degutienė. Ir atsiprašinėja bei teisinasi, kad jis tada nebuvo joks Seimo narys, tad, suprask, ir atsakomybė jo mažesnė. Tačiau jau vėlu atsiprašinėti. Viskas. Riebus taškas padėtas. Kaip politikas (o dabar Kasčiūnas yra Seimo narys) ir politologas jis jau prarado pasitikėjimą.
Jam dabar geriausia būtų trauktis iš viešumos ir nebeužsiimti jokia visuomenine veikla. Na, bent jau kokius 10-15 metų, per kuriuos jis galbūt sugebėtų parodyti kitą savo veidą. Kita vertus, jei Kasčiūnas politikoje liks, tada mums, Lietuvos žmonėms, jis ir toliau bus puikiu koziriu debatuose su rusofobais ar ura-patriotais.
Mes galėsime sakyti: "Mielieji rusofobai, iškilus jūsų atstovas Kasčiūnas už pinigus vykdė verslininkų užduotis Seime. Vadinasi, ir už rusofobinius pareiškimus jam moka kokie nors turtingi dėdės čia ar iš už Atlanto." Ir atremti šiuos argumentus nebus kuo.
O dabar grįžkime į 2003 metus, kai Lietuvos neonacių vadas, rasistas Mindaugas Murza įkuria euroskeptinį visuomeninį judėjimą "Už nepriklausomą Lietuvą". Jo iniciatyvinėje grupėje, greta šio fašisto, posėdžiauja ir studentas Laurynas Kasčiūnas.
Wikipedija, beje, nurodo, kad mūsų herojus dar spėjo pabuvoti ir Murzos įkurtos fašistinės nacionaldarbininkų partijos nariu. Bet pakanka ir bendrystės su Murza aname visuomeniniame judėjime. Vaizdelis išeina puikus: vakar — neonacių draugas, o šiandien — korupcija įtariamas rusofobas.
Beje, Lauryną iki šiol širdelė vis ima ir patraukia radikalion dešinėn. Štai prieš mėnenesį jis ėmė ir pakvietė į eilinę jo rengtą "mokslinę" konferenciją vokiečių dešiniuosius radikalus iš partijos "Alternatyva Vokietijai". Bet kai kilo triukšmas ir jo partijos vadovas Gabrielius Landsbergis ėmė bartis, tai Laurynas nepademonstravo tvirto, arijiško charakterio ir vėl puolė atsiprašinėti bei barstyti galvą pelenais. Esą jis tik norėjo "politologine prasme" pabendrauti. Pridaręs į kelnes, Laurynas, jei tikėtume mūsų žiniasklaida, su jo pakviestais ir atvykusiais vokiečiais net nesusitiko.
Viename iš paskutinių savo straipsnių Kasčiūnas, matyt, nujausdamas savo politinį saulėlydį, dar bando beviltiškai kabintis į pokario miškinių istoriją, rašo, kokia ji mums svarbi ir kaip netikėlė Rusija siekia sumenkinti didvyrių autoritetą. Tačiau vargu ar kas labiau gali sumenkinti patrioto vardą, nei pats Laurynas.
Neblogą uoslę turintis Vytautas Landsbergis piktai pakvietė šalinti šį, kaip jis įvardino, svetimos įtakos (suprask, verslo) agentą iš konservatorių partijos. Tačiau anūkas Gabrielius neskuba. Vertingi kadrai nesimėto. Neonacinė patirtis ir lobizmo įgūdžiai konservatoriams dar pravers.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos nuomone