VILNIUS, balandžio 8 — Sputnik. Stačiatikių ir katalikų Velykų datos dažnai nesutampa dėl 14 dienų skirtumo, atsirandančio dėl Julijaus ir Grigaliaus kalendorių naudojimo. Viso pasaulio krikščionys tą pačią dieną švenčia Velykas tik kas 4-5 metus.
Katalikai nekreipia dėmesio į žydų Pesacho šventės datą, o stačiatikiams tai yra labai svarbu. Jėzus Kristus pagal žydų kalendorių buvo nukryžiuotas Nisano mėnesio 14 dieną, per Pesachą ir prisikėlė po jo. Stačiatikiai siekia, kad Velykų laikas kuo labiau atitiktų tikrąją datą, todėl jas švenčia tik po žydų Pesacho.
Stačiatikiai krikščionys sekmadienį, balandžio 8 dieną švenčia pagrindinę tikinčiųjų šventę — Šventojo Kristaus Prisikėlimo šventę. Velykų dieną prisimenamas Jėzaus Kristaus prisikėlimas iš numirusių trečią dieną po jo nukryžiavimo. Iškilmingos pamaldos vyksta naktį. Rusijoje Velykų pamaldos įvyko balandžio 8-ąją visose stačiatikių bažnyčiose. Pagrindinėje šalies stačiatikių katedroje — Kristaus Gelbėtojo Katedroje Maskvoje įvyko šventinės pamaldos. Joms vadovavo Maskvos ir visos Rusijos patriarchas Kirilas. Į pamaldas atėjo keli tūkstančiai tikinčiųjų.
Paskutinį sekmadienį prieš Velykas stačiatikiai švenčia Verbų sekmadienį. Prieš Velykas stačiatikiai pasninkauja net 7 savaites. Apskritai stačiatikiai pasninkauja ilgiausiai iš visų tradicinių religijų atstovų — daugiau kaip 200 dienų per metus.
Sulaukę Velykų, stačiatikiai renkasi prie stalo, ant kurio dedamas anksti rytą, Kristui prisikėlus, šventiko pašventintas maistas — kiaušiniai, kurie turi būti kuo raudonesni, nes simbolizuoja Kristaus kraują, saldumynai ir pagrindinis Velykų patiekalas — pascha.
Pirmąją savaitę po Velykų stačiatikiai skiria mirusiesiems paminėti. Tuomet lankomi artimųjų kapai.