Vilniuje įmonė neteisėtai prekiavo čiužiniais, vesdama dvigubą buhalteriją

Čiužinių prekybos bendrovė įtariama šešėline prekyba — kratų metu buvo rasta juodoji buhalterija ir jūriniuose konteineriuose saugoma produkcija, kurios kiekis neatitiko buhalterinės apskaitos
Sputnik

VILNIUS, balandžio 26 — Sputnik. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Vilniaus apygardos valdybos tyrėjai išaiškino čiužiniais prekiavusią bendrovę, kuri per kelerius metus galėjo šešėlyje jų parduoti už daugiau kaip 600 tūkstančių eurų, praneša FNTT spaudos tarnyba.

Palangos statybų bendrovės direktorius dalį atlyginimų mokėjo vokeliuose

Verslą prekiauti čiužiniais sumaniusi šeima Vilniuje įsteigė bendrovę. Keturis darbuotojus turinti bendrovė, kurios direktorė gaudavo apie 400 eurų mėnesio atlyginimą, o kitų darbuotojų atlyginimas tesiekė 200 eurų, savo interneto svetainėje siūlė didelę čiužinių modelių ir dydžių įvairovę. Apie parduodamus čiužinius bendrovė skelbė ir vienoje populiariausių interneto skelbimų svetainių. Pagal klientų pageidavimus užsakyti čiužiniai būdavo atgabenami iš Lenkijos gamyklos. Čiužiniai klientams būdavo atvežami pačios bendrovės transportu arba pasinaudojus greitųjų siuntų įmonėmis.

FNTT Vilniaus apygardos valdybos tyrėjai atliko kratas bendrovės ir jos savininkų namuose, kurių metu rado ir paėmė juodąją buhalteriją. Joje užfiksuoti duomenys apie čiužinių pirkėjus, jų užsakymus ir sumokėtas sumas. Kieme esančiuose jūriniuose konteineriuose buvo sandėliuojami apie 300 čiužinių, nors bendrovės buhalterinėje apskaitoje jų turėjo būti nurodyta apie 800. Darytina prielaida, kad ne mažiau kaip 500 čiužinių galėjo būti parduoti be paskaitos dokumentų, neįtraukiant gautų pajamų į bendrovės apskaitą.

Kauno progimnazijos buhalterė pasisavino 50 tūkst eurų biudžeto lėšų

Oficialiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose dalies parduotų čiužinių kaina buvo itin maža — ji nesiekdavo nė 50 eurų, nors kita dalis tokių pačių čiužinių buvo parduodama vidutiniškai po 400 eurų. Įtariama, kad visa čiužinio suma į bendrovės apskaitą būdavo įtraukiama tik tuo atveju, jei pirkėjas paprašydavo sąskaitos faktūros. Jos neprašant, į buhalterinę apskaitą įrašydavo mažesnę parduodamų čiužinių kainą, nors iš klientų paimdavo ne mažiau kaip kelis šimtus eurų siekiančią sumą.

Skaičiuojama, kad daugiau kaip 600 tūkstančių eurų šešėlinių pajamų gavusi bendrovė į valstybės biudžetą nesumokėjo daugiau kaip 140 tūkstančių eurų mokesčių.

FNTT Vilniaus apygardos valdyba tęsia ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingos apskaitos ir neteisingų duomenų pateikimo.