VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. "Nord Stream-2" dujotiekio paleidimo atveju, Kijevas turėtų sudaryti susitarimą su Maskva dėl garantuoto dujų tiekimo per Ukrainos teritoriją, teigė nuolatinis šios šalies atstovas Europos Taryboje Dmitrijus Kuleba interviu "RBK Ukraina".
"Jei "Nord Stream-2" projektas vis dar įgyvendinamas, turi būti užtikrintos teisinės garantijos. Nepanašūs į Budapešto memorandumą, bet konkretūs tarpvalstybiniai susitarimai. Ir ne dvišalis, bet trišalis — tarp Vokietijos, Ukrainos ir Rusijos", — sakė jis.
Taip pat, Kuleba pabrėžė, kad dujų tiekimas iš Rusijos į Vokietiją per "Nord Stream-2" sukels "milžiniškus nuostolius" Ukrainai. Be to, Kijevas praras savo politinį svertą.
"Tai reiškia, kad bus du kranai — vienas Maskvoje, o kitas — Berlyne. Tai viskas. Per Vokietijos ekonomiką, kuri pati auga ir sunaudoja dujas, ji turės įtakos Rytų Europai", — apibendrino Kuleba.
"Nord Stream-2" projektas (antrasis dujotiekis iš Rusijos į Vokietiją Baltijos jūros dugnu) numato dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus ir apims teritoriją nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos, statybas. Naują dujotiekį planuojama pastatyti iki 2019-ųjų pabaigos šalia "Nord Stream".
Bendra projekto kaina yra 9,5 milijardai eurų. Vienintelis "Nord Stream-2 AG" akcininkas yra "Gazprom", jis finansuoja 50% projekto išlaidų.
Leidimus statyboms jau išdavė Vokietija ir Suomija. Prieš projekto įgyvendinimą pasisako eilė valstybių, tarp jų Ukraina ir JAV, kurios gina savo interesus. Kijevas baiminasi prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito per savo teritoriją, o Vašingtonas pats norėtų tiekti suskystintas dujas į Europą.
Lietuva, Latvija ir Lenkija pasirašė bendrą susitarimą prieš "Nord Stream-2" statybas. Šių valstybių vadovų manymu, projektas grindžiamas politiniu sprendimu atsisakyti dujų tranzito per Ukrainos teritoriją. Vėliau prie susitarimo prisijungė Ukraina ir Moldova.