Regis, mums pavyko išsamiai ir kritiškai apsvarstyti keletą nusistovėjusių mitų, skleidžiamų žiniasklaidoje. Sprendimas nutraukti ar išsaugoti BRELL energijos žiedą iš esmės nepriklauso nuo Estijos, Latvijos ir Lietuvos politikų.
Baltijos valstybių energetinis saugumas buvo užtikrintas sovietmečiu, kai jų energetikos sistemos, parengtos pagal vieną planą, buvo įtrauktos į TSRS vieningą energetikos sistemą (VES) ir Vieningo dujų tiekimo sistemą (VDTS).
Tai buvo padaryta taip patikimai ir apgalvotai, kad net ir dabar, po daugelio metų nepriklausomybės ir buvimo Europos Sąjungoje, niekas negali pasiūlyti jokios alternatyvos. Apie jokią Baltijos šalių vienybę nėra prasmės kalbėti: jų energetikos sistemos ir energetinio saugumo lygis yra per daug skirtingi.
Baltijos valstybių ir Rusijos energetinis balansas
Žinoma, tokie bandymai pasiūlyti kažką alternatyvaus vykdomi ne tik Baltijos valstybių valdžios institucijų, bet ir Europos Komisijos — ES valdymo organo. Iš Baltijos pusės Lietuva yra aktyviausia, ir tai yra visiškai logiška.
Estija sugebėjo susitarti ir gauti ES paramą naujos elektrinės, veikiančios unikalaus energijos šaltinio pagrindu — skalūnu, statyboms. Po to, kai buvo pradėta eksploatuoti nauja valstybinė regiono elektrinė, Estija jau keletą metų turi energijos perteklių ir tiekia daugiau elektros BRELL, nei gauna iš jo.
Latvija, dėl to, kad jos teritorijoje nėra daug energijos suvartojančių pramonės šakų, jau keletą metų gamina elektros energijos tiek, kiek reikia, o elektros energijos tiekimas iš kaimynų regione suteikia galimybę planuoti gamybos pajėgumų remontą.
Taip pat, Latvijos teritorijoje yra Baltijos šalių "dujų sostinė" — požeminės dujų saugyklos (PDS) Inčukalnyje, kuri Rusijos dujų per magistralinių vamzdynų sistemas tiekimo dėka patenkina visą dujų poreikį ne tik Latvijoje, bet ir Estijoje bei dalyje Lietuvos.
Be to, žiemą Inčukalnio PDS aprūpina dujomis tris Rusijos regionus — Pskovo, Novgorodo ir Leningrado. Dėl šios priežasties Rusija nė karto nepažeidė terminų ir pristatomo dujų kiekio, o "Gazprom" savo sąskaita atnaujino kompresorių stočių sistemas, užtikrinančias dujų tiekimą į šią saugyklą.
Tik Lietuva, vienintelė iš trijų Baltijos šalių, patiria nuolatinį elektros trūkumą. Nuo 2009 metų, po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, balansas tapo neigiamas. Estijoje yra degusis skalūnas ir šiluminės jėgainės. Latvija tiekia elektros energiją Dauguvos hidroakumuliacinių jėgainių sąskaita. O Lietuvoje šiuo požiūriu situacija yra unikali — visi jos gamybos pajėgumai (išskyrus Kauno HE) veikia, šildomi gamtinėmis dujomis.
Uždarydama savo atominę elektrinę, Lietuva savanoriškai pasirinko visišką savo energetikos sistemos priklausomybę nuo Rusijos dujų monopolio — bendrovės "Gazprom". Būdama ES narė, Lietuva tapo visų Briuselio taikomų antirusiškų sankcijų dalyve nuo 2014 metų, be to, aktyvia dalyve, nuolat demonstruojančia aukštą antirusiškų nuotaikų laipsnį.
Toks Lietuvos vadovybės elgesys yra unikalus atvejis, nes ne ekonomika lemia valstybės politiką, bet viskas yra visiškai priešinga. Aiškiai išreikšta agresija Rusijos atžvilgiu, jei Lietuva artimiausioje ateityje jos neatsisakys, gali lemti esminius ekonomikos pokyčius.
Kaip paprastai būna, už rusofobiją reikia mokėti tiesiogine, o ne perkeltine prasme — Lietuva kasmet išleidžia vis daugiau biudžeto lėšų savo pasirinktai politinei krypčiai išlaikyti.
Pavyzdžiai žinomi: didelių investicijų pareikalavo "Indenpendence" dujų terminalo išlaikymas Klaipėdoje, kabelinė jungtis su Švedija, elektros energijos tiekimo linijų, jungiančių elektros sistemas Lietuvoje ir Lenkijoje, statybos. Kokia Lietuvai iš to nauda, išskyrus retoriką, kad taip padidėja jos energetinis saugumas, sunku pasakyti.
Tačiau iki šiol, nepaisant visų politikų veiksmų, Lietuvos ir Rusijos energetikos sistemos yra dinamiškoje pusiausvyroje. Rusijai naudingas BRELL žiedo funkcionavimas ― per Lietuvos teritoriją nutiesta elektros linija į Kaliningrado sritį. Lietuvai BRELL žiedo darbas taip pat yra naudingas, nes užtikrina patikimą elektros tiekimą patraukliomis kainomis.
Rusijai naudinga tranzito sutartis dėl gamtinių dujų tiekimo vamzdynais Minskas — Vilnius — Kaunas — Kaliningradas, o Lietuvai nereikia jaudintis, kad staiga nutrūks Rusijos dujų tiekimas savo poreikiams tenkinti. Mažytė pastaba: kodėl, kalbėdamas apie Rusijos dujas, atskaitos tašku Lietuvai aš laikau Minską. Nuo 2011 metų Baltarusijos dujų transportavimo sistema ir dujų laikymo vietos jos teritorijoje yra "Gazprom" nuosavybė — sprendimą įgyvendino Rusija ir Baltarusija, joms taip patogu.
Rusofobija visada brangiai kainuoja
Taigi, jei nenagrinėtume politikos, o apsvarstytume tik ekonomiką, yra aišku, kad kiekvienai iš trijų Baltijos šalių palaikyti dabartinį status quo yra naudinga. Jie gauna gamtines dujas iš Rusijos, tačiau tuo pat metu atsisako teikti papildomas Rusijai reikalingas paslaugas. Kol Baltijos šalių energetika veikia sinchroniškai su Rusijos energetikos sistema, paisoma ir Baltijos valstybių, ir Rusijos interesų. Visi Europos Sąjungos ir Baltijos valstybių bandymai pakeisti šią padėtį neturi ekonominio pateisinimo, jie grindžiami tik politiniais sumetimais.
Ryšių su energijos išteklių tiekėjais, kurie nė karto nepažeidė susitarimų, nutraukimas apskritai nėra rinkos ekonomikos sąlygomis gyvenančių vartotojų logiško elgesio pavyzdys. Iki šiol visi bandymai nutraukti energetikos ryšius su Rusija lemia tą patį rezultatą, kurį Baltijos šalių gyventojai regėjo keletą metų — nuolatinį elektros ir gamtinių dujų kainų augimą. Ar toks elgesys naudingas Baltijos šalių gyventojams — retorinis klausimas, bet keista, kad esant akivaizdžiam atsakymui jų vadovavimo politika nesikeičia.
Aktyviausia iš visų yra Lietuva, kuriai iš tiesų reikia nerimauti ― joje nėra pakankamai elektros, jos jėgainės neatsinaujina, pati problema neišnyks. Energetikos pramonė tapo Achilo kulnu Lietuvoje ir, matyt, jos valdžia vis dar nesupranta, ką galima padaryti, kad situacija būtų pakeista ne žodžiais, bet darbais, ir net padaryti taip, kad valstybės biudžetas atlaikytų šį krūvį.
Kaip turėtų atrodyti naudingiausia Lietuvai situacija? Būtina vienu metu sumažinti savo energetinę priklausomybę nuo kitų šalių ir padidinti kitų šalių priklausomybę nuo Lietuvos. Pakeisti padėtį 180 laipsnių ― tegu ES, Baltarusija ir Rusija energetikos sektoriuje priklauso nuo Lietuvos, o Lietuva tampa nuo nieko nepriklausoma.
Ar tai įmanoma, ar yra iš fantastikos srities? Kaip politikai atsakys į šį klausimą ― jų politinis reikalas, o aš siūlau pažiūrėti, ką galima padaryti energetikos ir inžinerijos požiūriu.
Bet tam reikia atidžiau pažvelgti į dvi pažangiausias šiuolaikinės energetikos šakas ― į branduolinę ir tą, kuri remiasi atsinaujinančių energijos išteklių pagrindu.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.