Nuo baudžiamojo proceso ji skiriasi tuo, kad teisėsaugai nebereikės pateikti oficialių kaltinimų kuriam nors valdininkui ar politikui. Pakaks paprašyti asmens, kurio turto kiekis kelia nuostabą ar abejonę, pateikti dokumentus, kurie pagrįstų to turto kilmę. Jei šis tokius dokumentus pateiks, tuo geriau jam. Jeigu nepateiks, tuomet tas turtas bus tiesiog konfiskuotas valstybės naudai kaip galimai korupcinės kilmės. Skamba logiškai ir teisingai.
Šios iniciatyvos vienas pagrindinių lokomotyvų — Vytautas Bakas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Būtent jis vadovavo pagarsėjusiam Seimo tyrimui dėl galimai neteisėtos verslo grupuočių įtakos politikams, pradedant socialdemokratu Mindaugu Basčiu ir baigiant visa liberalų kohorta.
Bakas taip įsijautė į Robino Hudo vaidmenį, kad jam jau nebepakako politiškai palaidoti Liberalų Sąjūdį ir padaryti didžiulę reputacinę žalą koncernui "MG Baltic". Bet Bako mes nekaltiname — minėti subjektai patys kalti, kad vykdė neteisėtą veiklą. Bako tolesnės kovos įkarštį galima suprasti. Žmogus atliko didžiulį tyrimą ir dabar siekia tęsti kovą su korupcionieriais, esamais bei potencialiais.
Mat minėtas Civilinės turto konfiskacijos įstatymas pirmiausia nutaikytas į būsimus korupcionierius, kad jie devynis kartus susimąstytų, prieš ryždamiesi neteisėtai pralobti. Pagal dabar galiojančius įstatymus, pasirodo, pakakdavo įtariamam asmeniui pareikšti, kad tą ar aną vilą jis nusipirko, iš savo močiutės gavęs kojinę su grynaisiais pinigais. Pagal nusistovėjusią praktiką bet kokia tokia abejonė yra vertinama įtariamojo naudai.
Dabar gi tokių pasakaičių nebepakaktų. Jei įsigaliotų siūlomas įstatymas, tuomet ta močiutė būtų paprašyta dokumentaliai pagrįsti, kaip toje jos kojinėje atsirado įspūdingas grynųjų pinigų kiekis. Ir vargas jai ir jos vaikaičiui, jeigu ji to nesugebėtų padaryti. O jeigu ji jau mirusi, tai vargas jos vaikaičiui, jeigu jis neišsaugojo savo močiutės turto dokumentų.
Galima tik pasidžiaugti tokia prašviesėjusia galva, kokia ant pečių nešioja Bakas. Reikėjo laukti ilgus 30 metų po Sąjūdžio pradžios, kad valdantieji pagaliau pradėtų valyti korupcijos Augijaus arklides. Natūralu: valdančioji klasė (senieji vilkai) užbaigė pirminę kapitalo kaupimo stadiją, apsirūpino kadaise valstybiniu, o vėliau jų privatizuotu turtu, ir dabar budriai stebės, kad naujoji karta (jaunieji vilkai) nepasivytų jų pagal sukaupto turto kiekį.
Bet štai pompastiškai pavadintoje laidoje "Dėmesio centre" ėmė cypti įžūlumu pagarsėjęs konservatorių propagandininkas Edmundas Jakilaitis: "Kur tai matyta?! Tai primena bolševikus 1917 metų spalį, kai jie ėmė atiminėti turtą! Skaitykite Konstituciją, joje įtvirtinta nuosavybės neliečiamybė!"
Tokiais momentais dingteli mintis, kad gal ir ponas Edmundas turi ką slėpti nuo teisėsaugos? Gal ir jis jau spėjo neteisėtai praturtėti? Beje, Bakas atsakė jam ramiai ir svariai. Girdi, taip, neliečiama yra teisėtai įgyta nuosavybė, o visa kita jau pateks į tyrimo lauką.
Tarsi to būtų negana, pagautas donkichotiškos nuotaikos Bakas rėžė, kad kelioms stambioms verslo grupėms gali tekti atlyginti valstybei anksčiau padarytą žalą ir grąžinti į biudžetą apie 1.5 milijardo eurų. Jis mat paskaičiavęs, jog kadaise "Leo lt" aferą užsukusi ir todėl kurį laiką galimai neteisėtai valstybinius elektros tinklus valdžiusi "Maxima" turėtų atlyginti valstybei 1 milijardo eurų žalą.
O štai "MG Baltic", neteisėtai ar neskaidriai, anot Bako, laimėdavusi įvairius valstybinius užsakymus, privalėtų grąžinti į šalies biudžetą dar apie 0,5 milijardo eurų. Ir tai — dar ne viskas! Šaunuolis tas Bakas. Net jei mes nežinome giluminių, tikrųjų jo motyvų, jis pasiūlė dar vieną iš esmės teisingą žingsnį.
O būtent: atriboti nuo stambiųjų žiniasklaidos priemonių valdymo neskaidrius, prastą reputaciją įgijusius asmenis ar subjektus. Akstinu šiai iniciatyvai, matyt, tapo faktas, kad tas pats "MG Baltic" tebevaldo stambią ir populiarią "LNK" televiziją, kurią jis naudodavo savo verslo tikslams pasiekti.
Tačiau šią idėją bus sunku įgyvendinti, nes įsiterpia subjektyvaus vertinimo faktorius bei kyla grėsmė pažeisti prigimtines žmogaus teises. Ką mes laikysime "prastos reputacijos asmenimis"? Jeigu nuteistuosius, tai kodėl mes jiems paneigsime galimybę pasikeisti, pasitaisyti? O gal vėliau paaiškės, kad jie buvo nuteisti nepagrįstai?
Iš esmės, galima tik pasidžiaugti šiomis tarsi iš gausybės rago pasipylusiomis antikorupcinėmis iniciatyvomis. Juk Lietuva jau atsidūrusi tokioje savo raidos fazėje, kuomet ji dūsta korupcijos liūne.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.