Lietuva gali išslaptinti asmenų, prisipažinusių bendradarbiavus su KGB, sąrašą

Seimas rudenį svarstys siūlymą išslaptinti asmenų, prisipažinusių bendradarbiavus su KGB, duomenis
Sputnik

VILNIUS, birželio 21 — Sputnik. Lietuvos Seimas palaikė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos iniciatyvą paviešinti paslaptį, kurios valstybė žadėjo neatskleisti — paskelbti asmenų, bendradarbiavusių su KGB, pavardes, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Projektui po pateikimo pritarė 55, prieš balsavo — 34, susilaikė devyni Seimo nariai.

Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Projektą Seimo posėdyje numatoma svarstyti rudens sesijoje.

Teikiamu pakeitimu siūloma, kad užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos būtų išslaptinami nuo 2019 metų sausio 1 dienos.

Šiuo metu galiojančiame įstatyme įtvirtinta, kad minėta informacija ir duomenys yra įslaptinami 75 metams ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvoje išplatinta paskutinė KGB ir VSD agentų sąrašo dalis

Kovą Lietuvos žvalgyba, pristatydama grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, pareiškė, kad Rusijos saugumas yra nusitaikęs į bendradarbiavimo su KGB nedeklaravusius valstybės tarnautojus, tam naudoja Rusijos archyvuose saugomą informaciją.

Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga, daroma prielaida, kad 1940-1991 metais su KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkstančių asmenų. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras sausį baigė skelbti penkerius metus palaipsniui viešintus agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalo duomenis. KGB dokumentai pradėti viešinti, Seimui papildžius Liustracijos įstatymą. Iš sąrašo eliminuojami ir viešai neskelbiami tie žmonės, kurie yra prisipažinę apie savo veiklą.