VILNIUS, birželio 26 — Sputnik. ŽIV infekcija yra viena iš narkotikų vartojimo pasekmių, minint Tarptautinę kovos su narkomanija ir narkotikų kontrabanda dieną primena Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras.
Kas antras ŽIV užsikrėtęs asmuo Lietuvoje šia infekcija užsikrėtė, vartodamas švirkščiamuosius narkotikus. Iš viso iki 2018 metų sausio 1 dienos Lietuvoje užregistruota 3012 ŽIV užsikrėtusių žmonių, iš kurių 1785 asmenys šia infekcija užsikrėtė, vartodami švirkščiamuosius narkotikus. Pagal lytį, devyni iš dešimties ŽIV užsikrėtusiųjų per švirkščiamuosius narkotikus Lietuvoje yra vyrai.
Asmenys, vartojantys švirkščiamuosius narkotikus bei besidalinantys narkotikų vartojimui skirtais reikmenimis ir/arba turintys nesaugių lytinių santykių, rizikuoja užsikrėsti ir perduoti savo partneriams tokias užkrečiamąsias ligas kaip ŽIV infekcija, virusiniai hepatitai B ir C bei kt.
Didžiausią pavojų užsikrėsti per kraują plintančiomis infekcijomis, įskaitant ŽIV, kelia dalinimasis adatomis, švirkštais ir kitais narkotikų gaminimo ir vartojimo įrankiais. Po injekcijos švirkštuose visada lieka kraujo, kuriame gali būti infekcijų sukėlėjų.
Pastaraisiais metais vėl daugėjo užsikrėtusiųjų ŽIV per švirkščiamuosius narkotikus. Didžiausia ŽIV plitimo problema pastaraisiais metais matoma įkalinimo įstaigose. Daugumos įkalinimo įstaigose nustatytų naujų ŽIV infekcijos atvejų pagrindinis perdavimo būdas — narkotikų vartojimas.
Pasak ŽIV prevencijos ekspertų, tai, kad ŽIV infekcija pastaruosius porą metų Lietuvoje vėl sparčiau pradėjo plisti tarp narkotikus vartojančių asmenų, rodo, jog narkomanijos prevencijos intervencijos šalyje yra nepakankamos. ŽIV infekcija yra kaip lakmuso popierėlis, parodantis rizikos vietas, kur svarbu sustiprinti prevencines pajėgas.
Pasaulio sveikatos organizacija yra įvardijusi pagrindines intervencijas, skirtas ŽIV prevencijai tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų: priklausomybės nuo narkotikų gydymas, adatų ir švirkštų keitimo programos, tyrimai ir konsultavimas dėl ŽIV, ŽIV ligos gydymas (antiretrovirusinė terapija), lytiškai plintančių infekcijų prevencija, prezervatyvų platinimo programos, tikslinė informacija, švietimas ir komunikacija, virusinių hepatitų prevencija, tuberkuliozės prevencija.
Naujausiais visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, matuojant gyventojų socialinę distanciją ir nuostatas, paklausus gyventojų, su kuo nenorėtų gyventi kaimynystėje, daugiausiai nurodė, jog su narkotikų vartotojais. Apklausos duomenimis, dauguma Lietuvos gyventojų gerai žino, kad ŽIV galima užsikrėsti per nesterilius švirkštus ir adatas.
ŽIV infekcija plinta trimis būdais: per visų rūšių lytinius santykius; per kraują (pavyzdžiui, nesteriliais instrumentais švirkščiantis narkotikus); iš užsikrėtusios motinos vaikui nėštumo, gimdymo ir žindymo metu.